Kovo 9-ąją dieną Aarhus mieste Danijoje įvyko reikšminga daugeliui lietuvių, gyvenančių ir planuojančių savo ateitį užsienyje, diskusija „Kelias į vieningos Lietuvos ateitį“. Jos metu buvo aiškinamasis Lietuvos valdžios ir piliečių požiūris į dvigubą pilietybę, valstybės tolimesnę ateitį ir lietuvybės sampratą. Renginio organizatoriai Lithuanian Youth Society (LYS) Midtjylland pakvietė į diskusiją Lietuvos Respublikos Seimo narius Guodą Burokienę ir Žygimantą Pavilionį, teisininką Justiną Jarusevičių ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pilietinės iniciatyvos “Mūsų Metas Dabar” vadovą bei LR Seimo ir PLB komisijos pirmininką Rimvydą Baltaduonį, o diskusiją moderavo žurnalistas Rytis Zemkauskas.
Diskusijos dalyviai
Pritraukta įvairi auditorija
Net ir tie, kas neturėjo galimybių atkeliauti iki Aarhus, galėjo stebėti tiesioginę diskusijos transliaciją internetu LYS Midtjylland, Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos ir Skandinavija.today Facebook paskyrose, kur susirinko 6512 virtualių žiūrovų. Renginys pritraukė atvykti 52 žiūrovus, iš kurių buvo ir kitų lietuvių bendruomenių nariai iš Lietuvių bendruomenės Jylland&Fyn, Lithuanian Professionals in Copenhagen.
Rengiant diskusiją buvo suformuotos partnerystės su Lietuvos Respublikos ambasada Danijoje, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, kuri dalinai finansavo renginį, lietuviškų produktų maisto parduotuve Danijoje “Amber” bei kitomis vietinėmis institucijomis.
Renginys prasidėjo nuo pagrindinės iniciatorės ir renginio koordinatorės Vasarės Dedelaitės bei Lietuvos Respublikos ambasadorės Danijos Karalystėje ir Islandijoje Gintės Bernadetos Damušis sveikinamojo žodžio. Ambasadorė paskatino žiūrovus diskusijos metu apmąstyti: „Kokios Lietuvos mes norime? Ar norime atviros Lietuvos?“.
-
- Dalyviai, garbės svečiai, LYS pirmininkas ir vice-pirmininke
-
- Žiūrovai
-
- Dalyviai, garbės svečiai ir žiūrovai
-
- Žiūrovai
Būsimi rinkimai ir pilietybės išsaugojimo svarba
Renginyje buvo skiriamas ypatingas dėmesys būsimiems gegužės mėnesį LR Prezidento bei Europos Parlamento rinkimams ir referendumui dėl pilietybės išsaugojimo. Diskusijos žiūrovai sulaukė paskatinimų registruotis į rinkimus ir nepamiršti aktyviai kviesti savo pažįstamų bei artimųjų. Taip pat pranešėjai dalinosi pastebėjimais į R. Zemkausko keliamus klausimus. Ž. Pavilionis tikino, jog yra matęs nemažai pavyzdžių, kaip kitos tautos sugeba sėkmingai panaudoti diasporą savo tautos kūrimui. Toliau Ž. Pavilionis tęsė mintį, jog pilietybės išsaugojimo paneigimas tik parodytų, kad mūsų tauta yra per uždara, jog priimtų globalizacijos sukeltus pokyčius, bei nemokanti kurti „kokybiškos demokratijos“, kur kiekvienas prigimtinis lietuvis turėtų teisę visuomet išlikti dalimi Lietuvos.
J. Jarusevičius paaiškino daugybinės pilietybės baimės šaknis, kurios siejasi su 1992 metais įvykiais ir tuometinės valdžios nuogąstavimais dėl Lietuvos saugumo Rytų kaimynės atžvilgiu. Tačiau ir jis antrino, jog dabartinė emigracija reikalauja atviresnio mąstymo apie pilietybės išsaugojimo svarbą. Pasak G. Burokienės, baimės dėl Rytų kaimynų piliečių yra ne visai pagrįstos, nes jie išimties atvejais gali gauti dvigubos pilietybės statusą. Visi diskusijos dalyviai sutiko, jog jie norėtų, kad būsimas referendumas atneštų pozityvių rezultatų Lietuvos išeiviams, tačiau, anot R. Baltaduonio, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė mano, jog šis referendumas yra tik laikina priemonė išlaikyti Lietuvos piliečių skaičių. R. Baltaduonis tęsė sakydamas, jog ilgalaikis vyriausybės tikslas turėtų būti, kad kiekvienas asmuo, susijęs su Lietuva pagal kilmę, būtų automatiškai laikomas Lietuvos piliečiu.
Diskusijos metu Danijos lietuviai išreiškė ir savo asmeninį požiūrį, kodėl jie norėtų išsaugoti pilietybę. Pagrindinės priežastys yra noras išlikti visateisiais Lietuvos piliečiais ir galimybė išlaikyti tautinę tapatybę bei artimą ryšį su gimtine.
Žiniasklaidos bei švietimo stoka
Kai kurie prelegentai iškėlė ir švietimo/sklaidos problemą, raginant žmones balsuoti referendumo metu bei domėtis pilietybės išsaugojimo klausimu. Ž. Pavilionis teigė, jog referendumas gali ir blogai baigtis vien dėl radikalizuoto politinio judėjimo pasaulyje bei objektyvios informacijos trūkumo šia tema Lietuvoje. Toliau jis tęsė,- „kodėl žiniasklaida nereaguoja? Ji reaguoja į rinką“, todėl dabartiniai referendumai yra užgožti rinkimų tematikos. Šiam požiūriui paantrino ir diskusijos moderatorius R. Zemkauskas bei pridėjo, jog dažniausiai žiūrovai laukia iš žiniasklaidos dramos.
Pasak diskusijos dalyvių, daugybinės pilietybės įteisinimas nėra grėsmė Lietuvai, o greičiau užsieniui, nes tai reikštų, jog diaspora dar labiau stiprintų Lietuvos vardą pasauliniu lygiu ir išliktų lojalūs savo gimtinei. G. Burokienė yra taip pat įsitikinusi, jog yra svarbiausia ne tik skatinti emigrantus balsuoti referendume, bet ir motyvuoti Lietuvoje gyvenančius palaikyti pilietybės išsaugojimą, nes tai priverstų išvykėlius jaustis reikalingais.
Galimi daugybinės pilietybės neigiami poveikiai
Renginiui įpusėjus, žiūrovai noriai uždavė klausimus apie pilietybę ir tautiškumą. Bene vienas iš svarbiausių diskusijos klausimų buvo neigiami padariniai įteisinus daugybinę pilietybę. Anot dalyvių, didžiausias minusas būtų galimas paso vertės kritimas, nes dabar LR pasas yra net 6-oje vietoje pagal stiprumą pasaulyje. Taip pat kai kurie dalyviai tikino, jog kol kas Lietuva nenori, kad išvykėliai geriau integruotųsi svetur, o vis dėlto nori, kad jie pajustų prisirišimą Lietuvai iš baimės prarasti pilietybę. Diskusijos svečiai teigė, jog iš tiesų valstybei turėtų būti siekiamybė, kad lietuviai emigrantai sklandžiai integruotųsi visame pasaulyje, bet kartu išliktų savo noru prieraišūs gimtinei. Ž. Pavilionis teigė, kad kai kurie lietuviai baiminasi, jog išeivija turėtų galimybę rinkti valdžią ir priimti svarbius Lietuvos gyventojams politinius sprendimus. Anot G. Burokienės, tam apriboti galėtų egzistuoti nemažai kitų teisinių galimybių, kaip kad leidimas balsuoti tik Lietuvoje registruotiems piliečiams.
LYS organizatoriai ir savanoriai
Pilietybės išsaugojimo referendumas įvyks
Seimo nariai kartu su R. Baltaduoniu teigė, jog pilietybės išsaugojimo referendumas turėjo įvykti žymiai anksčiau. Pasak dalyvių, tai būtų užkirtę kelią dideliam pilietybės atsisakymo mastui, kurį teko patirti Lietuvai per paskutinius kelerius metus. Kovo 10-ąją dieną LR seimas patvirtino referendumo dėl pilietybės išsaugojimo datą, kuri yra gegužės 12 diena. Referendumas vyks kartu su prezidento rinkimais, kadangi remiantis statistika dalyvauja daugiausia rinkėjų. Norint laikyti referendumą įvykusiu, privalo balsuoti virš 50 proc. visų rinkėjų, todėl LYS ragina visus Lietuvos piliečius susitelkti ir padėti Lietuvai kurti vieningos Lietuvos ateitį kartu.
Pilno diskusijos “Kelias į Lietuvos ateitį” įrašo ieškokite čia: pirma dalis, antra dalis.
