Kai 2014 m. Švedija ratifikavo Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje, ji įsipareigojo kovoti ir su ekonominiu smurtu. Ekonominis smurtas gali sukelti ilgalaikių finansinių problemų, paveikti sveikatą ir apsunkinti galimybę nutraukti smurtinius santykius. Tačiau, mažiausiai viena iš aštuonių moterų yra patyrusi ekonominį smurtą artimuose santykiuose. Valstybės audito tarnyba (Riksrevisionen) išnagrinėjo kovos su ekonominiu smurtu artimuose santykiuose veiksmingumą ir skelbia aštrią kritiką vyriausybei, teigdama, kad ji daro nepakankamai, jog išspręstų šią problemą.
Ekonominis smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti įvairiais būdais – nuo visiškos kontrolės perimant artimo žmogaus finansinę kontrolę naudojant elektroninę tapatybę (e-legitimation), partnerio privertimas įsipareigoti paskoloms ir kreditams. Ekonominis smurtas gali tęstis ir santykiams pasibaigus – vilkinant turto pasidalijimą ar piktybiškai nemokant išlaikymo vaikams. Viena iš aštuonių moterų yra patyrusi ekonominį smurtą, o vyriausybės darbo trūkumai yra akivaizdūs, – teigiama pranešime spaudai.
– Vyriausybė, pavyzdžiui, neatliko būtino teisinio reguliavimo poreikio įvertinimo – tiek prevencijai, tiek pagalbai nukentėjusiesiems. Taip pat nebuvo užtikrintas efektyvus veiklos koordinavimas, o ekonominis smurtas aiškiai neintegruotas į nacionalinę strategiją dėl vyrų smurto prieš moteris. Be to, nebuvo aišku, kurios institucijos turi dirbti šioje srityje ir kokiu būdu, – teigia projekto vadovas Ludvig Stendahl, naujienų agentūrai TT.
Tyrime taip pat nurodoma, kad teisėsauga susiduria su sunkumais kovojant su ekonominiu smurtu. Pavyzdžiui, policija dažnai neturi pakankamai žinių apie ekonominio smurto formą ir retai ją tiria kaip smurtą artimoje aplinkoje. Be to, dažnai būna neaišku, kokie veiksmai tiksliai laikomi ekonominiu smurtu, o tai apsunkina tyrimų eigą ir teisinį vertinimą.
Ką turėtų padaryti vyriausybė?
Ludvig Stendahl pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į šio tipo smurtą ir pateikia keletą rekomendacijų vyriausybei bei atsakingoms institucijoms.
– Vyriausybei rekomenduojame išsamiai išnagrinėti, ar reikia naujų teisinių priemonių. Taip pat būtina imtis kitų veiksmų, kurie padėtų sumažinti riziką ir sušvelnintų pasekmes nukentėjusiems asmenims. Vyriausybė taip pat turėtų išanalizuoti, kaip įvairios institucijos gali būti pasitelkiamos ekonominiam smurtui prieš artimuosius sustabdyti. Pavesti tinkamai institucijai ištirti, kaip smurtautojai naudojasi valstybės institucijomis, siekdami vykdyti ekonominį smurtą prieš artimuosius. Ekonominį smurtą rekomenduojama įtraukti į nacionalinę strategiją ir aiškiai apibrėžti, kurios institucijos turėtų dalyvauti šioje veikloje bei kokiu būdu. – apibendrina Ludvig Stendahl.
Šaltinis.
https://www.riksrevisionen.se/nyhetsarkiv/nyhetsarkiv/2025-04-10-brister-i-statens-arbete-mot-ekonomiskt-vald.html
