Švedijos naujienos

Kaip Švedija kovoja su nusikalstamumu ir ką apie tai turėtų žinoti šalyje gyvenantys lietuviai

Pastaraisiais metais Švedija susiduria su didėjančiu nusikalstamumu, todėl šalies teisėsauga ieško vis veiksmingesnių priemonių įtariamiesiems nustatyti, daugiau nusikaltimų išaiškinti ir visuomenės saugumui užtikrinti. Viena naujausių priemonių – 2025 m. liepos 1 d. įsigaliosianti naujoji biometrinių duomenų įstatymo redakcija, iš esmės pakeisianti nusikalstamumo tyrimo praktiką.

Jau dabar matyti, kad pakeitimai duoda rezultatų. Policijos duomenimis, šių metų liepą įtariamųjų pirštų atspaudai buvo paimti dvigubai dažniau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai lėmė sušvelnintos sąlygos, kada galima registruoti įtariamojo pirštų atspaudus, veido atvaizdą ar DNR. Anksčiau tam buvo būtina, kad už nusikaltimą grėstų bent pusės metų laisvės atėmimo bausmė, o dabar pakanka, jog bausmių kodekse už veiką būtų numatyta bet kokia įkalinimo galimybė.

 

Ką reiškia naujasis Biometrinių duomenų įstatymas Švedijoje?

Biometrinių duomenų įstatymas (Prop. 2024/25:37 „Biometri i brottsbekämpningen”) suteikia policijai platesnes galimybes taikyti įvairius asmens identifikavimo būdus. Nuo šiol, be pirštų atspaudų, veido atvaizdo ir DNR, bus galima registruoti ir kitus biometrijos duomenis – rašyseną, balso įrašus, judėjimo modelius, taip pat rankų ar pėdų atspaudus. Be to, esami policijos registrai bus atnaujinti į modernesnes biometrinių duomenų bazes, o ypatingais atvejais policija galės palyginti informaciją ir su Migracijos tarnybos biometriniais registrais.

Svarbi naujovė – DNR pagrįsta giminystės analizė. Ji tam tikromis sąlygomis bus leidžiama tiriant itin sunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, žmogžudystes ar išžaginimus. Tokiu būdu įtariamasis galės būti nustatytas pagal jo giminaičių DNR.

Tikimasi, kad šis įstatymas padidins įtariamųjų identifikavimo tikimybę. Kuo daugiau biometrinių duomenų saugoma, tuo didesnė galimybė palyginti nusikaltimo vietoje rastus pėdsakus su policijos turimais registrais. Tai ne tik padeda greičiau nustatyti nusikaltėlius, bet ir gali turėti prevencinį poveikį – žinodamas, kad jo biometriniai duomenys yra saugomi, asmuo gali susilaikyti nuo nusikalstamos veikos.

Ką apie tai turėtų žinoti Švedijoje gyvenantys lietuviai?

Pirmiausia svarbu suprasti, kad net už palyginti nedidelius nusikaltimus – pavyzdžiui, smulkią vagystę, vairavimą išgėrus ar nedidelį narkotikų kiekį – gali būti paimti pirštų atspaudai, DNR mėginys ar veido atvaizdas. Tai reiškia, kad policijos teisės šioje srityje išsiplėtė, o duomenų bazės taps gerokai platesnės. Lietuviams, gyvenantiems Švedijoje, šis įstatymas svarbus dviem aspektais: viena vertus, jis padės užtikrinti didesnį visuomenės saugumą, nes policija turės daugiau priemonių kovai su nusikalstamumu; kita vertus, reikia žinoti, kad net ir už nedidelį teisės pažeidimą biometriniai duomenys gali būti paimti ir saugomi valstybės registruose ilgą laiką.

Apibendrinant galima teigti, kad Švedija stiprina kovą su nusikalstamumu ne tik griežtindama bausmes, bet ir pasitelkdama modernias technologijas. Naujojo įstatymo taikymas rodo pirmuosius rezultatus – policija jau fiksuoja gerokai daugiau surinktų pirštų atspaudų ir veido atvaizdų. Tai svarbi žinia visiems, gyvenantiems ar planuojantiems gyventi Švedijoje, nes ji parodo, kad valstybė vis labiau investuoja į viešąjį saugumą, kartu kelia ir asmeninės atsakomybės kartelę kiekvienam.

Daugiau SkandinavijaToday naujienų:

 

Kaip Švedija kovoja su nusikalstamumu ir ką apie tai turėtų žinoti šalyje gyvenantys lietuviai
sfgdfg
To Top