Ar kada nors galvojote apie nuosavą šalį? Nežiūrint į tai, kad idėja gali pasirodyti kiek keistoka, vienam žmogui visgi pavyko įgyvendinti savo sumanymą ir įkurti valstybę, vardu Ladonija. Šis žmogus – švedų menininkas, filosofijos mokslų daktaras Larsas Vilksas (Lars Endel Roger Vilks Lanat).
Ladonijos valstybė išsidėsčiusi akmenuotoje Švedijos pietuose esančio Kulabergo gamtos draustinio pakrantėje, vos už keliolikos kilometrų į šiaurės vakarus nuo Arildo miestelio. Šią šalį pasieksite tik laiveliu arba keliaudami pėsčiomis. Žygyje užtruksite maždaug 45 minutes, o kad atvykote, įsitikinsite pamatę dvi intriguojančias skulptūras Nimis (lot. “per daug”) ir Arx (lot. “tvirtovė”).
Šiek tiek mitologijos
Ladonas – graikų mitologijoje žinomas kaip Titanas, po Titanų kovos virtęs pabaisa – Drakonu. Dzeuso žmona Hera išsiuntė Ladoną sergėti Hesperidžių sode augančių auksinių obuolių, nes jie turėjo mgiškų galių. Tas, kas atsikąsdavo tokio obuolio, tapdavo nemirtingas. Drakonas akylai sergėjo obuolius, juk turėjo šimtą galvų, kurios niekada nemiegojo, be to, kiekviena kalbėjo skirtingais balsais ir kalbomis.
Nuo ko viskas prasidėjo
1980 – aisiais metais atokioje akmenuotoje pakrantėje Larsas Vilksas pradėjo kurti skulptūrą Nimis. Tai daugiasluoksnė, maždaug 200 metrų skersmens konstrukcija, sutverta maždaug iš 70 tonų jūros išplauto medžio, su bokštais, tuneliais ir takais, kuriais galima netrukdomai vaikščioti. Aukščiausias taškas – 15 metrų virš jūros lygio. Arčiau jūros iškilęs Vėjų Bokštas – Wotan. Žiūrint iš toliau, teritorija primena miško fone pastatytą masyvią medinę žaidimų aikštelę su savitomis skulptūromis.
Praėjus maždaug metams po Nimis skulptūros atsiradimo, ekscentriškas menininkas ėmėsi kurti skulptūrą iš betono ir akmenų – Arx, kuri savo išvaizda primena griūvančią smėlio pilį.
Kadangi kūrinius buvo galima pamatyti tik nuo jūros pusės, Švedijos valdžia apie jų egzistavimą nežinojo maždaug dvejus metus. Radę skulptūras, valdžios atstovai pareikalavo jas nugriauti, kadangi draustinio teritorijoje jokia statyba negalima. Toks sprendimas supykdė Vilksą, ir jis nusprendė apginti teritoriją, paskelbdamas ją nepriklausoma valstybe. Taip gimė Ladonijos mikrovalstybė, užimanti teritoriją tik aplink Nimis ir Arx skulptūras.
Švedijos valdžios institucijos daugiau nei dešimtmetį stengėsi priversti šias skulptūras nugriauti arba sunaikinti, tačiau 1996 – aisiais metais daugelis teisinių kovų buvo išspręstos vienaip ar kitaip, o skulptūros liko stovėti. Taigi Vilksas padarė išvadą, kad absoliuti šios žemės kontrolė jau pasiekta ir paskelbė Ladoniją suverenia valstybe, turinčia 1 kv. kilometro teritoriją, pats pasiskelbė Ladonijos Kancleriu su ministerijų Vyriausybe.
1997 – aisiais metais, piliečių skaičius išaugus iki daugiau nei 1000, įvyko rinkimai. Ladonija tapo Konstitucine monarchija su Prezidentu ir Karaliene.
Šiandien Ladonija turi daugiau nei 20 000 registruotų piliečių, tačiau nė vieno nuolatinio gyventojo, 841 bajorą ir 125 ministerijas. Norint tapti paprastu šios šalies piliečiu, pilietybė suteikiama nemokamai, tereikia internete užpildyti anketą. Beje, norint tapti Ladonijos piliečiu, pildant anketą būtina pasirinkti lotynišką žodį ar frazę. Jei paprasto piliečio statusas netenkina ir norite bajoro titulo, tuomet teks praverti piniginę…
Įdomu tai, kad 2002 – aisiais galimybe gauti Ladonijos pilietybę ir taip užsitikrinti geresnį gyvenimą, susidomėjo virš 3000 pakistaniečių. Pamėginkite įsivaizduoti jų veidus, išgirdus žinią, kad Ladonija – pseudošalis, neturinti nė vieno nuolatinio gyventojo, o jos piliečiai – laisvamaniai klajokliai, negyvenantys šioje vietovėje. Tokioje valstybėje pakistaniečiams niekas negarantuotų taip ieškomo “geresnio gyvenimo”.
Keli įdomūs faktai ir nacionaliniai simboliai:
Geografija
Ladonija – 1 kv. kilometro teritoriją užimanti trikampio formos mikrovalstybė, išsidėsčiusi aplink Nimis ir Arx skulptūras.
Sostinė
Wotan
Laiko juosta
Ladonija turi savo laiko juostą (LST – Ladonia Standard Time) kuri yra UTC/GMT +0:57. Laikas čia slenka trimis minutėmis lėčiau nei Švedijoje.
Vėliava
2008 – ųjų metų pradžioje buvo standartizuota Ladonijos vėliava, dar žinoma kaip „Šlovingoji žalia”. Žalios spalvos fone matomas žalias kryžius. Žalia – Švedijos vėliavos spalvų, geltonos ir mėlynos – mišinys.
Nacionalinis himnas
Ladonijos himnas yra mesto į vandenį akmenuko garsas.
Herbas
Herbo viduryje matomas šūkis “Suum cuique” (lot. “kiekvienam savo”).
Kalba
Oficiali kalba yra ladonų, sukurta lotynų kalbos pagrindu ir susideda iš 2 pagrindinių žodžių: “waaaall” ir “ÿp”. Taip pat kalbama anglų, švedų, norvegų, danų, suomių, vokiečių ir prancūzų kalbomis.
Valiuta
Ortug (Örtug – XIV – ame amžiuje Švedijoje kaldintas pinigas), lygus maždaug 10 Švedijos Kronų arba 1 Eurui.
Mokesčiai
Mokesčiai Ladonijoje mokami ne pinigais, o kūrybiškumu.
Valdymas
Ladonijoje niekada nebuvo ir nebus Karaliaus, tik Karalienė.
Nacionalinės šventės
Birželio 2 – oji, Nepriklausomybės diena, švenčiama nuo 1996 – ųjų metų. Taip pat švenčiama Tarptautinė tualetinio popieriaus, kaip meno kūrinio, pirkimo diena, Visiškos beprotybės ir nemigos diena, Dailiųjų šuolių diena, Alaus gėrimo diena, Daiktų mėtymo į kitus diena (paprastai tai būna alaus skardinės), Pamišimo ir staugimo su vilkais diena bei begalė kitų švenčių.
Vietoj pabaigos
Jei ketinate apsilankyti Ladonijoje, tuomet nuoširdžiai rekomenduojame ten vykti su haikingo batais. Pradžioje takas veda pro XVIII – ojo amžiaus Himelstorpo sodybą ir yra gana patogus pasivaikščiojimui, tačiau, leidžiantis į krantą, pasidaro status ir akmenuotas. Verta įsidėmėti, kad nuoroda “žemyn”, tai lengvoji maršruto dalis. Pakilti į viršų – štai kur tikras iššūkis.
Nesate tokių žygių mėgėjas, tačiau sudomino galimybė tapti jokiame politiniame pasaulio žemėlapyje nepažymėtos valstybės piliečiu? Tuomet pirmyn, juk Ladonijos herbas skelbia – “Kiekvienam savo”.
Šaltiniai: ladonia.org, thevintagenews.com, wikipedia.org, news.bbc.co.uk