Emigracija ir geriau apmokamo darbo ieškojimas svetur – gana dažnas lietuvių sprendimas, siekiant sukurti geresnes gyvenimo sąlygas sau bei savo šeimai. Skandinavijos šalys ir toliau lieka vienu pagrindinių lietuvių taikinių, ieškant geriau apmokamo darbo. Nemaža dalis jų pasirenka išbandyti jėgas Švedijos statybų industrijoje.
Augant susidomėjimui statybų sfera, “Skandinavija.today” nusprendė pasidomėti šiuo procesu išsamiau – surasti ir pakalbinti asmenį, jau ilgą laiką dirbantį statybų srityje, pasikalbėti apie jo darbinę ir kultūrinę patirtį Švedijoje, išgirsti patarimus kaip greičiau apsiprasti naujoje šalyje bei naujame darbe.
Pasikalbėti bei pasidalinti su mumis patirtimi mielai sutiko Nerijus Valenskas, įmonės “Darbo grupė” įkūrėjas.
Kokia Jūsų istorija? Kaip atvykimas į Švediją išsivystė į nuosavą verslą?
Švedijoje gyvenu jau 8 metus. Nuo pat atvykimo į Švediją pradžios viskas sukosi apie statybas – pusę Švedijoje praleisto laiko pats dirbau samdomą darbą. Buvau ir pagalbinis darbuotojas ir gipso kartono montuotojas ir putų polistireno purškėjas. Esu darbštus, darbo nebijojau, tačiau nuo pat pradžių jaučiau kad to man neužtenka, kad galiu iš savęs reikalauti ir padaryti kažką daugiau. Apsipratęs Švedijoje, po kelių metų įkūriau transporto įmonę ir pats jai vadovavau. Kiek vėliau įkūriau dar vieną įmonę – “Darbo grupė”. Sekėsi neblogai, su komanda sugebėjome laviruoti tarp didelės konkurencijos ir kitų naujai besikuriančių įmonių, tačiau vadovauti abiems įmonėms pasidarė per sudėtinga – nebeturėjau laiko nei sau, nei savo šeimai. Teko priimti asmeniškai nelengvą sprendimą – parduoti siuntų verslą ir pasilikti ten, kur jaučiau galintis realizuoti save geriausiai. Tai mano įmonė “Darbo grupė”, čia aš save atiduodu visu 100%. Mes nuolat atsinaujiname, ieškome vis pažangesnių sprendimų, o labiausiai “užveda” žinojimas, kad mūsų paslaugos žmonėms tikrai reikalingos.
Grįžtant prie verslo idėjos – tai ji vystėsi po truputį, kartu su mano supratimu, kaip visas procesas vyksta Švedijoje. Juk pats praleisdavau visą darbo dieną statybų aikštelėje, turėjau galimybę stebėti darbų vadovus, pačius darbuotojus, matyti, kaip sprendžiamos problemos ir vertinti situacijas. Pats jutau kaip augo lietuvių suinteresuotumas įsidarbinti Švedijos statybų industrijoje. Nusprendžiau, kad gebėčiau koordinuoti tą procesą ir ryžausi pamėginti.
Skandinavijos rinkose lengva nėra, tačiau gelbėjo sukauptas nemažas žinių bagažas, užmegzti kontaktai ir, žinoma, stipri vidinė motyvacija. Atvažiavę žmonės dažnai galvoja, kad viską padaryti yra lengva, pakanka tik turėti idėja, tačiau tai nėra taip paprasta ir tikrai užtrunka daug daugiau laiko negu įsivaizduoji iš pradžių. Bemiegių naktų buvo daug.
Dirbdamas samdomą darbą nuolat matydavau su kokiomis problemomis susiduria į Skandinavijos šalis dirbti vykstantys lietuviai. Kai galiausiai pradėjau savo veiklą, nusprendžiau, kad pažadų tesėjimas ir reputacija bus mano įmonės pagrindinis tikslas.
Pradžioje “Darbo grupė” veiklos idėja buvo personalo atrankos įmonė, tačiau vėliau ši veikla labai natūraliai pasipildė ir personalo nuoma. Įmonės esančios Švedijoje kreipiasi į mus, prašydamos surasti patikimus darbuotojus. Beje, jau turime užsakovų ir Danijoje. Kadangi geriausia reklama yra geri atsiliepimai, savo darbuotojams turime garantuoti atitinkamą darbo valandų skaičių, aprūpinimą įrankiais, darbo drabužiais ir laiku mokamą darbo užmokestį, netgi ir tada, kai užsakovo įmonė bankrutuoja. O taip kartais nutinka. Tokiais atvejais finansiškai nukenčiu ir pats, tačiau suprantu, kad geri darbuotojai yra didžiausias įmonės turtas, todėl, mano manymu, ilgalaikėje perspektyvoje tai yra protinga investicija. Manau, kad mums pavyko rasti gerą balansą tarp mūsų darbuotojų pasitenkinimo darbo sąlygomis bei tuo pačiu išlaikyti konkurencingas kainas savo klientams.
Ar sunku surasti patikimus darbuotojus ir užtikrinti geras darbo sąlygas? Visgi darbuotojai dirba kitiems užsakovams, kurie turi savo požiūrį į darbuotoją. Tikriausiai pasitaiko ir nesusipratimų, ir įvairių nenumatytų situacijų? Kaip tokiais atvejais elgiatės?
Gerus darbuotojus rasti yra tikrai nelengva, tačiau žmogaus motyvaciją dirbti ir požiūrį į darbą mums padeda atskleisti keletas dalykų. Patirtis rodo, kad žmonės, kurie prasidėjus darbo pokalbiui užduoda klausimus apie tai, kokių darbo pozicijų tai dienai turime, kur ir kuo konkrečiai jis bus įdarbintas, kokios pas mus yra galimybės kopti karjeros laiptais, kokia bus sudaroma darbo sutartis, o tik paskui pasiteirauja apie atlyginimą, vėliau pasirodo beesantys patikimiausi. Akivaizdu, kad jiems labiausiai rūpi darbas, – kaip jį turės atlikti, kokios bus darbo sąlygos, ko iš darbuotojo tikimasi ir kokias jis turi galimybes pas mus “augti”. Taikant pastarąją strategiją darbuotojai, kuriuos atrinkome paskutiniu metu, yra tikrai labai geri specialistai. Sutinkame ir kito tipo žmonių, tų, kurių pirmas klausimas būna „koks bus mano atlyginimas?“. Jau spėjome patirti, kad dažniausiai tai žmonės įsitikinę, kad atlyginimą turi gauti, o ne užsidirbti kokybiškai atlikdami darbą.
Dažniausia potencialių darbuotojų klaida yra ta, kad jie sakosi ir pažymi savo CV, kad sugeba atlikti įvairius darbo procesus, nors statybų aikštelėje jau pirmomis darbo valandomis paaiškėja, kad buvo sumeluota. Tiesą pasakius nežinau, ką tokie žmonės galvoja, gal kad tokiu būdu sugebės greičiau įsidarbinti, o po to kaip nors “praslys”. Visada žymiai palankiau vertinamas tas darbuotojas, kuris sąžiningai pasisako, ką sugeba geriausiai ir kas sekasi prasčiau, be to yra daug darbuotojų kurie yra pasiryžę mokytis, o mes tas galimybes galime suteikti. Jeigu žmogus apsimelavo ir nesugeba tinkamai atlikti savo darbo, nukenčia tiek jis pats tiek darbdaviai, taip pat ir įmonės reputacija.
Mes nuolat mokomės iš savo patirčių. Kad nesusipratimų būtų kuo mažiau, su atrinktais kandidatais pasirašome labai išsamias darbo sutartis. Keturiuose puslapiuose išdėstytos visos svarbiausios sutarties detalės, tad darbuotojas primiršęs savo teises ar pareigas, visada jas gali persiskaityti savajame sutarties egzemplioriuje. Na, o iškilus nesklandumams, mes visada sprendimus priimame vadovaudamiesi sutarties nuostatomis.
O Jūsų užsakovai, ar visada atitinka darbuotojų lūkesčius?
Neslėpsiu, buvo pasitaikęs atvejis ir iš užsakovų pusės, kurie paprašę surasti personalą, žadėjo darbuotojams suteikti geras ir gyvenimo ir darbo sąlygas, tačiau atvykę darbuotojai pamatė, kad realybė gerokai prasilenkia su pažadais. Taip pat yra pasitaikę atvejų, kai patys savo darbuotojus išveždavome iš tų vietų, kuriose, mūsų požiūriu, darbo sąlygos buvo nepriimtinos. Todėl dabar prieš siųsdami savo personalą, stengiamės visas situacijas įvertinti patys: darbo sąlygas, apgyvendinimo galimybes, kaip toli nuo apgyvendinimo vietos nutolę darbo objektai ir pan. Mes, savo ruožtu, užtikriname, kad viename kambaryje negyventų daugiau nei du darbuotojai, 5-7 žmonės naudotųsi dušu, tualetu ir viena virtuve. Kartais būna išskirtinių atvejų, kai laikinai reikia nakvoti su daugiau žmonių, tačiau tai atsitinka labai retai ir trumpam laikotarpiui, todėl niekas nepyksta.
Koks skandinavų darbo, vadovavimo pobūdis bei požiūris į lietuvius? Ar lietuviams sunku adaptuotis atvykus į Skandinaviją?
Pats Lietuvoje daug dirbęs nesu, tačiau kaip pasakoja vyrai, atvykę į Švediją ir prieš tai dirbę Lietuvoje, tai labai dažnai jie turi pamiršti kaip buvo įpratę dirbti Lietuvoje ir pradėti mokytis iš naujo. Procesai nėra nauji, tiesiog dažnai tuos pačius procesus reikia atlikti “žiūrint iš kitos perspektyvos”. Tiek didelėje, tiek mažoje privačioje statybų įmonėje daug kas patikima pačiam darbuotojui. Pavyzdžiui daugelyje privačių įmonių patys darbuotojai užsisakinėja medžiagas ir prisiima už jas atsakomybę, o darbų vadovas tikrina darbo kokybę, bei prižiūri, kad būtų laikomasi terminų. Didelėse statybų įmonėse užsakymus vykdo darbų vadovai, tiekėjai ir pan., todėl jei vadovui laiku nepasakyta, kada reikia tam tikros medžiagos, tai jos laiku ir nebus. Čia darbuotoju pasitikima, kaip išmanančiu savo darbą, tačiau tą pasitikėjimą reikia ir pateisinti.
Na, o vadovų sutinkame įvairių – labai pasišventusių savo darbui, įsigilinusių į procesus, betarpiškai bendraujančių, geranoriškai atsižvelgiančių į darbuotojų poreikius. Pasitaiko ir tokių, kurie bendrauja tik formaliai, o darbuotojams susidaro įspūdis, kad jie ateina “atstovėti” darbo dieną.
Atsiliepimai apie darbuotojus iš Lietuvos darbo aplinkoje yra labai teigiami – dažnai girdime, kad jie dirba greitai, gerai, kokybiškai. Aš manau, lietuvių stropumas yra įgimtas. Statybų aikštelė dažniausiai būna tarptautinė ir labai retas atvejis, kad kolektyvą sudarytų daugiausiai švedai. Dažnai darbuotojai būna iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Sakartvelo, Rumunijos.
Atvykę dirbti nauji darbuotojai dažniausiai patiria didžiulę nuostabą – mes pasirūpiname, kad darbuotojas būtų aprengtas tinkama darbine apranga, gautų visas reikalingas darbo priemones ir nesuktų galvos dėl nieko kito, išskyrus tai, kaip tinkamai atlikti jam pavestą darbą. Malonu matyti tą pozityvų nustebimą žmonių veiduose, kai išgirsta teigiamus atsakymus į klausimus – „Čia mums šita mašina? Čia mums visi šitie rūbai, įrankiai? Oho, čia pirmą kartą taip!”. Toks skandinaviškas požiūris į savo darbuotojus, noras jiems suteikti visas darbo priemones dažnas sėkmingos įmonės rodiklis. Deja vis dar yra daug tautiečių, kurie nori sutaupyti ir įsteigę įmones tikisi, kad jų darbuotojai dirbs su prasčiausias įrankiais, be tinkamų rūbų ir bet kokiomis sąlygomis. Mūsų patirtis rodo, kad tokios įmonės dažnai išsilaiko 1 ar 2 metus, tada prasideda problemos su užsakovais, nesumokėtos algos ir galiausiai bankrotai.
Antroje straipsnio dalyje papasakosime, kaip neapsigauti renkantis darbdavį ir ką reikia žinoti atvykstant pirmą kartą.
