Trys Švedijos dešiniojo sparno partijos susitarė sudaryti mažumos vyriausybę su precedento neturinčia kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų parama. Skelbiami planai pažaboti nusikalstamumą ir imigraciją bei statyti naujas atomines elektrines.
Naująją vyriausybę sudarys nuosaikieji, krikščionys demokratai ir liberalai, o kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija liks už koalicijos ribų, bet išreikš esminę paramą parlamente.
Penktadienį visos keturios partijos pristatė savo bendradarbiavimo planą, kuriame išdėstomos priemonės, skirtos didėjančio nusikalstamumo, imigracijos, energetikos politikos, sveikatos apsaugos, švietimo ir ekonomikos klausimams spręsti.
„Pokyčiai yra ne tik būtini, bet ir įmanomi, ir mes, keturios partijos, galime tai įgyvendinti“, – sakė konservatyviųjų moderatų (nuosaikiųjų) lyderis Ulfas Kristessonas.
Parlamentas pirmadienį balsuoja dėl U. Kristerssono paskyrimo ministru pirmininku, o būsimoji vyriausybė turėtų pradėti dirbti antradienį, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai dešinieji nežymia persvara iškovojo pergalę parlamento rinkimuose ir tokiu būdu po aštuonerių metų valdžioje privertė pasitraukti socialdemokratus.
Parlamentinio balsavimo tikslas – pritarti (arba ne) U. Kristerssono tapimui ministru pirmininku. Švedijoje galiojanti sistema numato, kad jam nereikia surinkti daugumos balsų, o tik to, jog dauguma nebalsuotų prieš jį, tad susilaikiusiųjų balsai iš esmės laikomi balsais už.
Jei U. Kristerssonas bus patvirtintas ministru pirmininku, jis antradienio rytą kreipsis į parlamentą: išdėstys numatomą vyriausybės politiką ir pristatys naująjį kabinetą. Tada po pietų jis susitiks su karaliumi Carlu XVI Gustafu vadinamajam skifteskonselj – tada jis oficialiai taps premjeru.
Keturios dešiniosios partijos drauge turi 176 vietas parlamente iš 349. Prieš imigraciją nusiteikę ir nacionalistinių pažiūrų neslepiantys Švedijos demokratai, anksčiau Švedijos politinėje arenoje laikyti pašaliniais, buvo didieji rinkimų nugalėtojai.
Jie užėmė antrą vietą šalyje, surinkę rekordinius 20,5 proc. balsų. Partiją aplenkė tik darbus baigiančios premjerės Magdalenos Andersson socialdemokratai, Švedijos politikoje dominuojantys beveik šimtmetį.
Nors kraštutinių dešiniųjų lyderis Jimmie Åkessonas teigė, kad „norėtų būti vyriausybėje“, jis visgi pabrėžė, jog svarbiausia, kad jo didžiausia dešiniosioji partija turėtų įtakos formuojamai politikai.
„Mes nusiteikę įgyvendinti savo politiką, ypač tose srityse, kurios mūsų rinkėjams atrodo itin svarbios. Viena tokių sričių yra nusikalstamumo pažabojimas“, – kalbėjo J. Åkessonas.
Nors ketvertas pristatė vieningą viziją, jie tradiciškai susiskaldę daugelyje pagrindinių politikos sričių, tad ir susitarime buvo padaryta didelių nuolaidų, pirmiausia siekiant patenkinti kraštutinių dešiniųjų reikalavimus.
Švedijai sunkiai sekasi suvaldyti sparčiai plintančius gaujų susišaudymus ir smurtą, tad partijų veiksmų plane raginama įvesti lankymo zonas kai kuriose nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse, griežtesnes bausmes pakartotinai nusikalstantiems, dvigubas bausmes už tam tikrus nusikaltimus ir anoniminius liudininkus – visa tai yra pagrindinės nedidelės liberalų partijos nuolaidos.
Naujoji vyriausybė taip pat planuoja smarkiai riboti Švedijos pabėgėlių politikos dosnumą, sumažindama pabėgėlių kvotų skaičių nuo 6 400 pernai iki 900 per metus per savo ketverių metų kadenciją.
Taip pat bus atsisakyta Švedijos pagalbos vystymuisi tikslo – vieno procento bendrųjų nacionalinių pajamų ir įvestas nacionalinis draudimas elgetauti.
Keturios partijos taip pat susitarė nemažinti bedarbių išmokų.
„Švedijos demokratams svarbiausia yra tai, kad vyriausybės pasikeitimas atspindi paradigmos pokytį“, – pabrėžė J. Åkessonas.
Būsimoji vyriausybė taip pat paskelbė apie planus statyti naujus branduolinius reaktorius, kad tokiu būdu būtų patenkinti didėjantys šalies elektros energijos poreikiai.
„Bus pastatyti nauji branduoliniai reaktoriai, – sakė krikščionių demokratų lyderė Ebba Busch. – Mes pasieksime savo Paryžiaus susitarimo pabaigą, bet nesunaikinsime įmonių ir Švedijos namų ūkių finansų. Ateities tikslas yra elektrifikacija, o būdas tą pasiekti yra branduolinė energetika.“
Skandinavijos šalis 1980-aisiais neįpareigojančiame referendume nubalsavo už laipsnišką branduolinės energijos atsisakymą.
Pastaraisiais metais Švedija uždarė šešis iš 12 savo reaktorių, o likusieji trijose atominėse elektrinėse pagamina apie 30 proc. šiandien šalyje sunaudojamos elektros energijos.
Visgi perspektyvių alternatyvių energijos šaltinių, kurie pakeistų branduolinę energiją, rasti sunku, o atsinaujinantys energijos šaltiniai dar negali visiškai patenkinti esamų poreikių.
Kadenciją baigianti socialdemokratų vyriausybė, valdžioje buvusi pastaruosius aštuonerius metus, tradiciškai priešinosi naujų reaktorių statybai, tačiau jau šiais metais pripažino, kad branduolinė energija bus labai svarbi artimiausioje ateityje.
Todėl Švedijos energetikos grupė „Vattenfall“ birželį pranešė nagrinėjanti galimybę pastatyti bent du mažus modulinius branduolinius reaktorius (SMR).
Bet kokiu atveju panašu, kad artimiausi ketveri U. Kristerssono vyriausybės metai bus politiškai tokie pat nepastovūs, kaip ir ankstesni aštuoneri centro kairiųjų Magdalenos Andersson ir Stefano Löfveno metai.
Parengta pagal thelocal.se ir svt.se.
