Švedijos naujienos

Švedijos maisto muziejus: Šlykščiausio maisto kolekcija

Žinia apie lapkričio pradžioje Malmėje duris atvėrusio šlykštaus maisto muziejaus eksponatus jau spėjo apskrieti šalies žiniakslaidą, bet pasaulis, deja, vis dar negali atsitokėti. Neįprastame muziejuje lankytojai gali pamatyti šlykščiausius maisto produktus ar patiekalus.

Muziejaus kolekcija – tai iš įvairių pasaulio kultūrų surinktas keistas, blogai atrodantis, nemaloniai kvepiantis ar kitais būdais atstumiantis  maistas, o vietoj bilietų prie įėjimo lankytojai gauna maišelius, jei juos staiga supykintų.

,,Evoliucinė pasišlykštėjimo funkcija – tai padėti žmogui išvengti ligų ir nesaugaus maisto” – sako Samuel West, muziejaus kuratorius – ,,pasišlykštėjimas yra viena šešių pagrindinių žmonių emocijų ir, kol yra universali, maistas, kuris šlykštus mums, nėra universliai šlykštus visiems. Kas yra delikatesas vienam,  gali būti bjaurybė kitam.

Muziejaus tikslas – parodyti lankytojams, jog šlykštumo suvokimas yra išmokstamas.

,,Abejodami šlykštumo supratimą galbūt tapsime atviresni naujovėms, galbūt, pasak kai kurių, maisto ateičiai – vabalams, laboratorijose užaugintai mėsai” – pasakoja West – ,,dabartinė mėsos industrija yra labai nedraugiška aplinkai”.

Muziejuje lankytojai ras 80 eksponatų, kurių nemažą dalį galės paliesti, pauostyti ar netgi paragauti.

Štai keli delikatesai iš muziejaus meniu:

Jaučio Penis. Delikatesas iš Kinijos

Su Callu Sardu. Sūris iš ožiuko šliužo fermento. Šis fermentas dažnai išgaunamas iš gyulių skrandžių ir naudojamas sūrio gamyboje.

Natto – Japoniškas patiekalas. Tai – fermentuotos sojų pupelės, slidžios tekstūros ir aštroko kvapo.

Šrekas lauže skrudino lauko žiurkes, o vietiniai peru gyventojai panašiai gamina jūrų kiaulytes.

Casu Marzu – dar vienas sūrio delikatesas iš Sardinijos. Tai avies sūris, kuriame rasite ir gyvų lervų.

Kopi Luwak. Šios kavos pupelės žinomos ir yra vienos brangiausių visame pasaulyje. Prieš jas sumalant kavos vaisių suvalgo, virškina ir su išmatomis pašalina laukinės katės – civetės.

Švedai turi pūdytą silkę, o kinai – pūdytą kiaušinį. Plačiau žinomas kaip ,,šimtmečio kiaušinis (century egg)”, tai dažniausiai anties ar vištos kiaušinis, laikomas pelenuose, molyje ir ryžių lukštuose kelias savaites ar mėnesius. Kiaušinio baltymas tampa stangria tamsia želė, o trynys -dumblo spalvos koše. Nors skonis kaip paprasto kiaušinio, su konsistencija ir poskoniu susitaikyti sunku.

Pelių vynas. Tai kiniškas vynas, kurio ypatingas ingredientas – negyvi pelių jaunikliai.

Sultys iš avių akių.

 

Liked it? Take a second to support EglėT on Patreon!

Švedijos maisto muziejus: Šlykščiausio maisto kolekcija
sfgdfg
To Top