Narystė NATO neišsprestų Švedijos saugumo problemų, bet galėtų atbaidyti Rusiją nuo vėlimosi į konfliktą su Baltijos regionu. Taip teigiama naujame pranešime, kuris artimiausiu metu bus pristatytas Švedijos vyriausybei.
Pranešimas, prieš jo pateikimą vyriausybei aptartas TT naujienų agentūros nėra šališkas diskutuotinu klausimu: ar paprastai sąjungų vengianti Švedija turėtų prisijungti prie NATO. Pranešimas objektyviai vertina galimą Švedijos svarstymą prisijungti prie NATO – pabrėžia šalies narystės sąjungoje privalumus ir trūkumus.
Diplomatas Krister Bringéus valdančiosios centro kairės partijos 2015 metais buvo paskirtas tirti Švedijos karinius ir saugumo ryšius su kitomis šalimis. Politikas pastebi, kad prisijungimas prie NATO visų pirma pašalintų neužtikrintumą dėl Švedijos reagavimo į galimą karinį konfliktą Baltijos valstybių teritorijoje.
,,Bendras pajėgumas atgrasyti šalis nuo karinio konflikto vienareikšmiškai išaugtų,“ – rašoma pranešime, bet pridedama, kad šią situaciją sudėtinga įvertinti ir apskaičiuoti ir, kad karinių ryšių stiprinimas su NATO nepriklausančia kaimyne Suomija taip pat parūpintų ,,stipresnį regioninį pajėgumą atgrasyti konfliktą“.
Raporte penktadienį, užsienio reikalų ministrė Margot Wallström teigė negalinti komentuoti tyrimo turinio, kol pranešimas nebus oficialiai pristatytas vyriausybei, bet tokia ,,Švedijos saugumo politika yra gerai žinoma ir lieka nepakitusi. Saugumo tvarka turėtų būti ilgaamžė, stabili ir apsaugota nuo aršių svyravimų“.
Politikė taip pat rašė, kad atsakymas į kylančią įtampą regione turėtų būti sugebėjimas patikimai apsaugoti Švediją. Tam reiktų daugiau politinio dialogo ir plačios dvišalės bei tarptautinės partnerystės – tai geriau nei prisijungimas prie NATO.
,,Prisijungimas prie NATO Švedijai nebus atsakymas. Laisvė nuo karinių sąjungų mums pasitarnauja, atneša naudos ir prisideda prie stabilumo ir saugumo Šiaurės Europoje.“
Nors didesnė dalis švedų yra nusiteikusi prieš valstybės narystę NATO, bet, pasak apklausos vykdytos Liepą, parama narystei augo per pastaruosius metus, daugiausia prie to prisidėjo auganti tautos baimė dėl galimos agresijos Rusijoje augimo, kurią pati Rusija neigia, sakydami, kad tai tėra propaganda.
TT rašo, kad pranešimas iš esmės reglamentuoja, kad Rusija nusiteikusi pradėti karinę ataką prieš Švediją. Labiausiai tikėtinas scenarijus, kuris taip pat laikomas nepalankiu yra tas, kad Švedija bus įtraukta į konfliktą, įžiebtą Rusijos karinio išpuolio prieš kaimynines Baltijos šalis ir NATO priklausančias valstybes – Estiją, Latviją ir Lietuvą.
Spėjama, kad Rusija turi karinę galimybę užimti Baltijos valstybes per kelias dienas. Pranešime spėliojama ir galima įvykių seka: Rusija nori savo karinies pajėgas pekelti į Švedijos teritorijoje esančią Gotlando salą tam, kad būtų sustabdti NATO skrydžiai virš Baltijos jūros.
Bringéus pabrėžia, kad Švedijos gynyba, nepaisant oro pajegų ir aukšto lygio povandeninių laivų, neturi nereikšmingų trūkumų lyginant su pasauliu. Švedijai prireiktų papildomos karinės pagalbos, bet sulaukti pastiprinimo iš JAV reikėtų bent trijų savaičių.
Pranešime pridedama, kad narystė NATO nebūtų kelias išspręsti šiuos Švedijos karinius trūkumus: ,,NATO narėms pirma teks gintis naudojant tik savo valstybės resursus“ – rašoma pranešime.
Pranešime rašoma, kad Švedija greičiausiai būtų priimta į NATO ir, kad Švedijos priėmimo į sąjungą procesas užtruktų nuo 12 iki 15 mėnesių. Švedijos narystė NATO nuvestų į politinę krizę su Rusija, bet tai greičiausiai baigtųsi tik politine retorika ir kariniais grasinimais.
