Švedijos naujienos

Švedijos šiaurėje aptiktas itin reikšmingas retųjų elementų telkinys

Tolimojoje Švedijos šiaurėje aptiktas itin svarbus radinys – didžiausias Europoje žinomas retųjų žemės elementų, kurie yra itin svarbūs elektromobilių gamybai, telkinys.

Švedijos kasybos kompanija Luossavaara-Kiirunavaara Aktiebolag (LKAB) teigia, kad naujai išžvalgytame telkinyje, esančiame greta geležies kasyklos, yra daugiau nei milijonas tonų retųjų žemių oksidų, o visas atradimo mastas dar nėra ištirtas.

LKAB retųjų elementų telkinį aptiko visai netoli jau daugiau nei šimtmetį eksploatuojamos geležies rūdos kasyklos Kirunos miesto apylinkėse šiaurinėje Švedijoje už poliarinio rato. Nors tai, kaip numatoma, didžiausias Europoje telkinys, jis visgi sudaro kiek mažiau nei 1 proc. viso pasaulio retųjų žemės elementų telkinių.

Atrasti elementai yra būtini ir nepakeičiami elektra varomų automobilių bei vėjo jėgainių gamybos pramonėje.

„Tai yra didžiausias žinomas retujų žemės elementų telkinys šioje pasaulio dalyje. Naujasis radinys gali tapti nepaprastai reikšmingu veiksniu svarbiausiųjų žaliavų, būtinų perėjimui prie žaliosios energijos, gavyboje“, – pažymėjo LKAB generalinis direktorius Janas Moströmas.

„Mes susiduriame su tiekimo problema. Be kasyklų negali būti elektrinių transporto priemonių“, – pridūrė J. Moströmas.

Visas telkinio dydis dar nenustatytas. Pasak J. Moströmo, kad „greičiausiai prireiks kelerių metų, kol bus ištirtas telkinys ir sąlygos, leidžiančios pelningai ir tvariai iš jo išgauti žaliavas“.

Paklaustas, kada jau bus galima iš telkinio išgauti žaliavas, J. Moströmas aiškino, kad viskas daugiausia priklausys nuo to, kaip greitai pavyks gauti leidimus. Tačiau, jo teigimu, patirtis rodo, kad gali prireikti „10–15 metų“, kol išgautos žaliavos pasieks rinką. Leidimų išdavimo procesas užtrunka, kadangi reikia įvertinti potencialią žalą aplinkai.

Šis radinys buvo pristatytas Europos Komisijos delegacijai lankantis Švedijoje, kuri metų pradžioje perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai.

Švedijos energetikos ministrė Ebba Busch pažymėjo, kad „elementų poreikis“, ES siekiant pereiti prie iškastinio kuro nenaudojančios gamybos, yra didžiulis.

Europos Sąjunga susitarė iki 2035 metų laipsniškai atsisakyti naujų CO2 išmetančių transporto priemonių, iš esmės uždraudžiant automobilius su degimo varikliais.

E. Busch atkreipė dėmesį, kad aptikti gausūs retųjų elementų, kurių gavyba šiuo metu Europoje nevykdoma, klodai padės gerokai sumažinti Europos priklausomybę nuo Kinijos ir Rusijos.

Todėl politikai turi sudaryti pramonei sąlygas, reikalingas „pereiti prie ekologiškos gamybos ir iškastinio kuro atsisakymo“, pridūrė energetikos ministrė.

2021 metais apie 98 proc. retųjų žemės metalų, naudojamų Europos Sąjungoje, buvo importuoti iš Kinijos.

Terminas „retieji žemės elementai“ apima 17 elementų grupę. Šie elementai naudojami gaminant įvairius produktus ir diegiant infrastruktūrą, kuri tampa vis svarbesnė kasdieniame gyvenime.

Jie naudojami mobiliųjų telefonų, standžiųjų diskų ir traukinių gamyboje. Tačiau jie taip pat yra itin svarbūs ekologiškoms technologijoms, įskaitant vėjo turbinas ir elektrines transporto priemones. Kai kurie iš jų yra būtini karinei įrangai, pavyzdžiui, raketų sistemoms. Numatoma, kad iki 2030 metų jų paklausa padidės penkis kartus

Visgi šių elementų išgavimas yra sudėtingas ir potencialiai žalingas aplinkai.

„Litis ir retieji žemės metalai greitai taps svarbesni už naftą ir dujas“, – pernai sakė ES vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas.

Parengta pagal thelocal.se ir bbc.com.

Liked it? Take a second to support Inga Kazakevičiūtė on Patreon!

Švedijos šiaurėje aptiktas itin reikšmingas retųjų elementų telkinys
sfgdfg
  • .
    To Top