Skandinavijos švietimo sistema, ypač Švedijos, garsėja savo pastangomis integruoti įvairių tautybių mokinius bei užtikrinti jų teisę mokytis gimtąja kalba. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo ideali terpė lietuvių vaikams išlaikyti ryšį su savo tautine tapatybe. Tačiau kyla svarbus klausimas: ar ši sistema tikrai padeda išlaikyti lietuviškumą tarp Skandinavijoje gyvenančių lietuvių?
Lietuvių kalbos mokymas Skandinavijos šalyse
Švedijoje oficiali kalba yra švedų, tačiau pripažįstamos penkios nacionalinės mažumų kalbos: suomių, meankieli, romų, samių ir jidiš. Nors lietuvių kalba nėra tarp jų, pagal Švedijos švietimo įstatymą (Skollagen, 2010:800), visi mokiniai, kurių gimtoji kalba nėra švedų, turi teisę į papildomas gimtosios kalbos pamokas – vadinamąjį modersmålsundervisning (gimtosios kalbos mokymas). Pagal Švedijos Švietimo įstatymą, mokiniai, kurių gimtoji kalba nėra švedų, turi teisę į tokį mokymą, jei atitinka tam tikras sąlygas:
- Mokinys turi kasdien bendrauti ta kalba su bent vienu iš tėvų ir aktyviai vartoti lietuvių kalbą šeimoje
- Savivaldybėje turi būti bent penki mokiniai, norintys mokytis tos pačios kalbos.
- Turi būti kvalifikuotas mokytojas, galintis dėstyti tą kalbą.
Praktikoje lietuvių kalbos mokymas Švedijoje susiduria su iššūkiais. Nors teisiškai yra galimybė organizuoti lietuvių kalbos pamokas, dažnai trūksta kvalifikuotų mokytojų arba nepakanka mokinių skaičiaus, kad būtų sudaryta grupė. Be to, gimtosios kalbos pamokos dažnai vyksta po pagrindinių pamokų, todėl mokiniai jaučia nuovargį ar nenorą papildomai mokytis.
Norvegijoje galioja panaši tvarka – pagal Švietimo įstatymą (Opplæringslova) mokiniai, kuriems norvegų kalba nėra gimtoji, turi teisę į gimtosios kalbos mokymą. Vis dėlto ši teisė nėra absoliuti: jos taikymas priklauso nuo savivaldybės sprendimo ir finansinių išteklių. Todėl realybėje daug lietuvių vaikų negauna galimybės mokytis gimtosios kalbos.
Danijoje gimtosios kalbos mokymas taikomas tik tam tikroms grupėms – daugiausia ES ar EEE šalių piliečių vaikams. Tačiau ir šiuo atveju savivaldybės nėra įpareigotos organizuoti pamokų. Lietuvių kalbos mokymas dažnai nevykdomas dėl per mažo mokinių skaičiaus ir reikalavimų, taikomų mokytojų kvalifikacijai.
2002 m. Danija panaikino valstybės finansuojamą gimtosios kalbos mokymą vaikams, kurių kilmė yra ne iš ES, EEE, Farerų salų ar Grenlandijos. Po šio sprendimo savivaldybėms liko tik galimybė savarankiškai nuspręsti, ar tokias pamokas organizuoti. Queens University duomenimis, dėl to mokinių, gaunančių gimtosios kalbos mokymą, skaičius smarkiai sumažėjo – nuo maždaug 70 000 iki maždaug 5 000.
Danijos požiūris skiriasi nuo, pavyzdžiui, Švedijos, kur gimtosios kalbos mokymas laikomas vaiko teise. Danijoje jis dažniausiai vertinamas kaip priemonė padėti greičiau išmokti danų kalbą, o ne būdas išsaugoti kultūrinę ar kalbinę tapatybę.
Šeimos vaidmuo išlaikant lietuviškumą
Tyrimas, Lithuanian language discourses and family language policies of Lithuanian families in Sweden, atliktas 2019 metais rodo, kad šeimos politika ir požiūris į kalbos išlaikymą yra esminiai veiksniai. Lietuvių šeimos Skandinavijoje dažnai susiduria su dilema: skatinti vaikus integruotis į visuomenę ar išlaikyti lietuvišką tapatybę. Kai kurios šeimos aktyviai palaiko lietuvių kalbos vartojimą namuose, dalyvauja lietuvių bendruomenės veikloje, tačiau kitos teikia pirmenybę kitai kalbai.
Atsižvelgiant į faktus, galima teigti, kad Skandinavijos švietimo sistema iš dalies padeda išlaikyti lietuviškumą, tačiau tai nėra sisteminga ar stipriai remiama valstybiniu lygiu, ypač kai kalbama apie mažas kalbas kaip lietuvių. Didžiausias iššūkis – tai, kad net ir turint teisę mokytis lietuvių kalbos, praktikoje tam dažnai trūksta sąlygų. Šeimos vaidmuo šioje situacijoje yra esminis. Tyrimas rodo, kad būtent šeimos sprendimas – ar kalbėti su vaikais lietuviškai, ar dalyvauti bendruomenės veikloje – lemia, kiek lietuvių kalba ir tapatybė išliks. Kai kurios šeimos labai aktyviai palaiko lietuvių kalbos vartojimą, o kitos – dėl patogumo ar integracijos tikslų – renkasi kitą kalbą kaip pagrindinę.
Skandinavijos švietimo sistema sudaro pagrindą lietuviškumo išlaikymui, tačiau šis pagrindas yra silpnas be aktyvaus šeimos ir bendruomenės dalyvavimo. Todėl lietuviškumo išlaikymui svarbiausias vaidmuo tenka šeimai – nuo jos sprendimų priklauso, ar lietuvių kalba liks gyva tarp emigrantų.
Foto. lartorget.goteborg.se
Šaltiniai.
https://www.udir.no/regelverk-og-tilsyn/skole-og-opplaring/sarskilt-sprakopplaring/
https://www.skolverket.se/regler-och-ansvar/ansvar-i-skolfragor/ratt-till-modersmalsundervisning
