Prie lietuviškos dokumentacijos pripratę žmonės nusistebi, kokia paprasta gali būti švediška darbo sutartis. Tikra tiesa, visa, kas aktualu jūsų darbo vietai, socialiniam ir ekonominiam saugumui, telpa į vieną lapą. Pačioje sutartyje yra tik faktai: kas ir pas ką dirba, kuo, nuo ir iki kada, kokiu etatu ir už kiek. Nereikia išsigąsti, kad sutartyje daug kas neparašyta – visa tai aiškinama darbo kodekse ar kolektyvinėje sutartyje ir galioja „nebyliu susitarimu”. Pagrindinis darbo skirtumas: lietuviai skaičiuoja algą „į rankas”, o švedai – „ant popieriaus”.
– Dažnai sulaukiam darbuotojų klausimų ar skundų dėl darbo kontrakto pažeidimų, – pasakoja verslo konsultantė Vaida Strazda. – Darbdaviai turėtų išaiškinti iki smulkmenų įdarbinimo kontraktus, juolab jeigu žmogus nekalba švediškai, o yra verčiamas pasirašyti švedišką dokumentą. Išaiškinimas veiktų kaip abipusis draudimas, nes kontrakte išvardintos ne tik teisės, bet ir įsipareigojimai vienas kitam.
Consultė ekonomi & juridik AB vadovė Vaida Strazda
Įdarbinimas galimas neribotam laikui (švediškai: tillsvidare) arba terminuotam laikotarpiui, tam Švedijoje yra kelios formos. Neriboto laiko darbo kontraktas, skirtingai nei terminuotas, gali būti nutraukiamas bet kada, žinoma, visada galioja “atidirbimo” laikas, dažniausiai mėnuo. Darbuotojas neprivalo aiškinti darbdaviui, dėl ko nori išeiti iš darbo, tačiau darbdavys, norėdamas atleisti žmogų turi tam turėti svarias priežastis. Atleidimas galimas dėl darbo trūkumo arba darbui netinkamų asmeninių priežasčių. Pastarasis yra labai rizikingas, bylai pasisukus teismo keliu, darbdavys turi turėti neginčijamus (paskutinių šešių mėnesių) įrodymus, jog darbuotojas dirbo aplaidžiai, sąmoningai kenkė įmonei, vogė ar kitaip niokojo turtą. Dažnas nedarbas dėl ligos, priklausomybės ligos, Švedijos darbo kodekse nėra priežastis atleisti žmogų iš darbo. aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa aaa aaa
Tarp lietuvių populiarus valandinis įdarbinimas nėra numatytas Švedijos darbo kodekse kaip atskira įdarbinimo forma. Tai – išimtis, paslepiama po terminuoto laiko įdarbinimu. Alga mokama už realiai išdirbtas valandas, darbo laikas gali keistis. Tai nėra darbuotojui palanki darbo sutartis – negali skųstis jeigu darbo nėra – lieki be pajamų. Dažnai į valandinį mokėjimą įskaičiuoja ir atostoginius pinigus, 12%, ir juos išmoka su kiekviena alga. Tokių sutarčių ginčus sunku apginti darbuotojo naudai, mat, galioja tai, ką pasirašei. Ką dažnai pamiršta darbdaviai, tai kad valandiniu įdarbinto žmogaus kaskart turi klausti ar jis gali dirbti tą dieną, tiek valandų ir galėti priimti jo neigiamą atsakymą. Su “valandine” sutartimi dirbantis žmogus iš esmės yra laisvas, kaip ir atsakomybių už jį nenešantis darbdavys. Tarpusavio įsipareigojimas yra minimalus – sumokėti už realiai išdirbtas darbo valandas jeigu darbuotojas sutiko dirbti.
– Dažniausiai pasitaikanti klaida yra darbdavių nesupratimas apie valandinio įdarbinimo teisinį statusą, – sako Vaida Strazda. – Paprastai aiškinant, tokio „valandinio” darbuotojo darbdavys kasdien turi klausti ar jis gali dirbti tomis valandomis ir nereikalauti, kad šis sutiks priimti pasiūlymą. Manau, kad tai teisinga ir atsveria darbdavio nenorą įsipareigoti ir įdarbinti žmogų nuolatiniam darbui, kuris įpareigoja mokėti už ligos dienas ir už šventines dienas, taip pat parūpinti, kad darbo būtų kasdien ir darbuotojas galėtų planuoti savo pajamas.
Teisė į atostogas ir atostoginiai pinigai yra du skirtingi dalykai. Išdirbus įmonėje metus laiko įgyjama teisė į atostogas, o atostoginiai pinigai kaupiami kiekvieną mėnesį. Pavyzdžiui, įsidarbinus įmonėje gegužės mėnesį ir norint atostogauti liepą, darbdavys turi teisę neišleisti net ir neapmokamų atostogų. Darbo sutartyse turėtų būti parašyta mažiausiai 25 darbo dienos atostogų per metus. Atostoginiai (paprastai aiškinant) sudaro 12% per metus uždirbtos bruto algos. Jeigu įmonė turi pasirašiusi kolektyvinę sutartį – 13%. Išeinant iš darbo su paskutine alga išmokami sukaupti atostoginiai pinigai. Ilgalaikio biuletenio metu atostoginiai kaupiasi pirmas 180 dienų, sergant ilgiau, nedarbingumo dienos nekaupia atostoginių.
– Iš darbuotojų pusės dažniausiai matomas pažeidimas yra išeinant iš darbo. Privalu atidirbti kontrakte nurodytą laiką, dažniausiai tai būna vienas mėnuo nuo raštiško pareiškimo apie išėjimą. Paskutinį mėnesi turėtų būti išlaikomas įprastas darbo tempas, kokybė ir atsakomybės. Dažnai girdim istorijas lietuvių tarpe kai darbuotojas nepranešęs baigė darbą įmonėje arba paskutinį mėnesį ateidinėjo tam, kad kenktų ir trukdytų. Teisingai dokumentuojami tokie atvejai turi tiesų kelią į teismą ir žalos atlyginimą įmonei, – patirtimi dalinasi verslo konsultantė.
Dažnas savo karjerą naujoje įmonėje pradeda kontraktu bandomajam laikotarpiui (švediškai: provanställning). “Bandyti” darbuotoją galima ilgiausiai 6 mėnesius. Bandomasis laikotarpis yra taikomas abiems: darbdaviui ir darbuotojui apsispręsti. Nutraukti tokią sutartį yra paprasta, nereikia nurodyti priežasties. Svarbu prisiminti, privalu atidirbti sutartą laiką nuo pranešimo apie išėjimą ar atleidimą. Bandomajam laikotarpiui dažniausiai taikomas dviejų savaičių atidirbimo terminas. Kartą darbuotoją patikrinus, jį atleisti ir vėl naudotis “patogiais” 6 mėnesiais negalima, net jeigu yra praėjęs laiko tarpas tarp įdarbinimų. Nenutraukus bandomojo laikotarpio darbo sutarties, ji pavirsta į neriboto laiko kontraktą. Nebūtina pasirašyti naujos sutarties, galioja ta, kurioje nurodytas bandomasis laikotarpis.
Švediškai nekalbantis žmogus turėtų darbo kontraktą gauti jam suprantama kalba. Tai padėtų išspręsti didelę dalį nemalonių ginčų su darbdaviais bei darbuotojams suprasti savo ne tik teises, bet ir įsipareigojimus įmonei.
Straipsnyje išsakyti teiginiai ir aiškinimai yra bendrinės reikšmės, Švedijos darbo kodeksas turi didelį pritaikymo lankstumą, o skirtingos kolektyvinės sutartys sudarytos specialioms darbo sritims.
Mūsų verslo konsultantai padės Jums sudaryti teisingas darbo sutartis su darbuotojais.
