Skandinavijos šalys kartu sudėjus pagal gyventojų skaičių yra kaip trečdalis Vokietijos, tačiau Lietuva į šias šalis eksportuoja daugiau nei į didžiausią ES valstybę.
ustas Jurevičius, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas, pažymi, jog Skandinavijos šalys – Norvegija, Švedija, Danija, Suomija – kartu sudėjus importuoja du kartus daugiau nei Rusija, todėl šios rinkos gali kompensuoti dalį verslo praradimų Rusijoje.
„Šiuo metu importas į Švediją ir Daniją auga, Suomijos ekonomika tam tikrų sunkumų turi jau ne pirmus metus, o Norvegijoje importo augimas sulėtėjo tik pastaruoju metu“, – „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslo plėtra į Skandinavijos šalis“ komentuoja p. Jurevičius. Kita vertus, visų šių šalių ilgalaikės perspektyvos yra geros.
Anot eksperto, Lietuvos rinkoje taikomi darbo standartai ne visuomet atitinka minimalius standartus Skandinavijoje, todėl pasiruošimas žygiui į naujas rinkas gali užtrukti pusmetį ir metus.
„Pereinant nuo Rusijos prie Skandinavijos rinkų, reikia pakeisti mąstymą, požiūrį į pelningumą – Skandinavijoje reikia siekti ilgalaikių ir tvarių rezultatų“, – teigia p. Jurevičius.
Daug lengviau į šias šalis patekti su vietine rekomendacija, derybas palengvina ir vietinės kalbos mokėjimas.
„Įmonės patirtis Vakaruose taip pat didina skandinavų pasitikėjimą Lietuvos bendrove, bet apie patirti Rytuose geriau neužsiminti – tokia informacija tikrai nepadės“, – sako p. Jurevičius.
„Verslios Lietuvos“ atstovas pataria prieš pradedant prekybą Skandinavijoje, kreiptis dėl informacijos ir pagalbos į Lietuvos ambasadas ir komercijos ataše šiose šalyse.
Jis ragina registruotis ir dabar kuriamoje Lietuvos eksportuotojų duomenų bazėje. Užsiregistravusios joje įmonės gali tikėtis nemokamos prieigos prie naudingų informacijos šaltinių.
