Lietuvos Naujienos

Daugėja norinčiųjų grįžti į Lietuvą

Didėjanti darbuotojų paklausa leidžia rinktis geriausias darbo sąlygas ir ryžtis ilgai atidėliotiems sprendimams. Vienas iš jų – apsvarstyti galimybę sugrįžti į Lietuvą.

Rugpjūčio 1 d. vykusioje spaudos konferencijoje Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė ir Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Indrė Laučienė pristatė 2023 m. gegužę atlikto užsienyje gyvenančių lietuvių nuomonės tyrimo rezultatus.

Per 3 metus norinčiųjų sugrįžti į Lietuvą skaičius išaugo beveik 15 proc.

Palyginus 2020 ir 2023 metais Užimtumo tarnybos užsakymu atliktų apklausų rezultatus, matyti, kad emigracijoje gyvenančių lietuvių nuotaikos pamažu kinta. Per trejus metus norinčiųjų sugrįžti į šalį skaičius išaugo 14,6 proc., o savo ateitį su Lietuva sieja 55,1 proc. apklaustųjų.

Tokius atsakymus nurodė daugiau nei 10 metų užsienyje gyvenantys lietuviai, kurių amžiaus intervalas svyruoja nuo 35 iki 55 ar daugiau metų. 73,8 proc. visų apklaustųjų yra samdomi darbuotojai.

Rinktis Lietuvą motyvuoja augantis darbo užmokestis ir laukiantys artimieji

Pagrindine emigracijos priežastimi išlieka finansinio stabilumo paieškos – taip atsakė 57,5 proc. apklaustųjų, 9,8 proc. norėjo užsidirbti konkrečiam tikslui, 8,8 proc. išvyko pas užsienyje gyvenančius šeimos narius, o 7 proc. priežastimi įvardijo santuoką su kitataučiu (-e).

61,7 proc. apklaustųjų svarstyti apie grįžimą skatina gerėjančios perspektyvos užsitikrinti finansinį stabilumą Lietuvoje. 53,4 proc. norėtų tiesiog greičiau sugrįžti pas artimuosius. Emigravusiems lietuviams taip pat svarbi galimybė dirbti mėgstamą darbą ir vykstantys teigiami visuomenės bei politikos pokyčiai šalyje.

„Šie duomenys rodo, kad gerėjančios gyvenimo sąlygos ir stabiliai augantys atlyginimai Lietuvoje ima keisti išvykusiųjų nuostatas. Žinoma, mūsų laukia dar ilgas kelias, tačiau vienu svarbiausių tikslų yra kuo efektyviau ir objektyviau perteikti svetur gyvenantiems mūsų žmonėms informaciją apie sąlygas gyventi, mokytis, dirbti mūsų šalyje. Tai mes ir darome“, – teigė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Daugiausiai norinčiųjų sugrįžti – iš Norvegijos

Šiemet atliktos apklausos rezultatai rodo, kad pagrindinės lietuvių emigracijos ir reemigracijos šalys: Norvegija, Jungtinė Karalystė, Airija ir Vokietija. 16 proc. visų apklaustųjų jau buvo grįžę į Lietuvą, tačiau išvyko darkart, tikėdamiesi rasti geresnes finansines galimybes.

Taip pat gausėja norinčiųjų grįžti emigrantų, kurie svetur gyvena ilgiau nei penkerius metus – tokius ketinimus išreiškė 10 proc. daugiau apklaustųjų nei prieš 3 metus. Nepaisydami fakto, kad jaučiasi gerai integravęsi kitoje šalyje, jie visgi rimtai svarsto apie galimybę įsikurti Lietuvoje. Įdomus faktas, kad dauguma norinčiųjų sugrįžti – 35 metų ir vyresni vyrai.

Pastiprinimo sulauktų pramonės, gamybos, statybos ir nekilnojamojo turto sektoriai

Net 60,3 proc. apklaustųjų, nurodžiusių, kad nori grįžti į Lietuvą, pageidautų dirbti pramonės, gamybos, statybos ir nekilnojamojo turto sektoriuose. Jie tikėtųsi gauti 1200−2000 Eur mėnesinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Taip pat darbo Lietuvoje ieškotų logistikos, prekybos ir medicinos sričių atstovai. Net 52,2 proc. tyrime dalyvavusių emigrantų neturi konkrečių reikalavimų darbovietei, jiems svarbiausia – finansinis stabilumas ir geras atlyginimas. 19,1 proc. grįžę norėtų kurti nuosavą verslą.

Sugrįžtančių lietuvių itin laukiama regionuose

„Grįžtantieji domisi galimybe gyventi ne tik didžiuosiuose miestuose. Nežymiai, tačiau mažėja norinčiųjų gyventi didmiesčiuose ir daugėja norinčių gyventi regionuose“, – sakė Indrė Laučienė, Užimtumo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyrius vedėja.

24,1 proc. apklaustųjų rinktųsi įsikurti miestuose, o 23,7 proc. visgi artimesni regionai, kur darbuotojų paklausa yra didžiausia ir, kaip prognozuojama, tokia išliks artimiausiu metu.

Pagalba nutarusiems grįžti į Lietuvą

Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė teigia, kad itin svarbus kompleksiškas dėmesys grįžtantiems lietuviams. Būtent tai paskatino Užimtumo tarnybą sukurti iniciatyvą „Gal į Lietuvą?“, kuriuo siekiama edukuoti norinčius sugrįžti tautiečius ir teikti jiems svarbiausią informaciją, padedančią įsitvirtinti Lietuvoje. Specialistų komanda taip pat teikia konsultacijas, vyksta į užsienio lietuvių bendruomenes ir rengia viešus susitikimus.

Grįžtančiųjų integracijai svarbi ir savivaldybių teikiama pagalba. Dėmesys skiriamas šeimoms, siekiant užtikrinti sklandžią vaikų adaptaciją mokyklose ir darželiuose. Svarbiausias prioritetas – visuose institucijų ir savivaldos lygmenyse įtvirtinti mentorystės, šilto ir žmogiško rūpinimosi principus, kad nutarusieji grįžti į Lietuvą jaustųsi išties laukiami ir reikalingi.

Liked it? Take a second to support Inga Kazakevičiūtė on Patreon!

Daugėja norinčiųjų grįžti į Lietuvą
sfgdfg
To Top