Naujasis Vengrijos prezidentas pasirašė savo šalies sutikimą dėl Švedijos stojimo į NATO ir atverė šaliai kelią po beveik dvejus metus strigusio proceso prisijungti prie gynybos aljanso.
Tamásas Sulyokas dokumentą pasirašė antradienio popietę, praėjus dviem dienoms po to, kai jį pasirašė ir Vengrijos parlamento pirmininkas, ir aštuonioms dienoms po to, kai Vengrijos parlamentas balsavo už Švedijos prisijungimą.
Teisėjas T. Sulyokas buvo valdančiosios „Fidesz“ partijos pasiūlytas kandidatas į prezidentus. Jis pareigas pradėjo eiti antradienį po to, kai atsistatydino jo pirmtakė Katalin Novak.
Vengrija yra paskutinė iš visų 31 NATO narių, kurios pritarė Švedijos narystei. Šalies parlamentas atidėliojo sprendimą nuo 2022 metų vasaros.
Švedija paraišką įstoti į NATO pateikė 2022 metų gegužę, tad jai teko laukti 22 mėnesius, kol gavo visų valstybių narių pritarimą. Pagrindinėmis kliūtimis Švedijos narystei tapo Turkija ir Vengrija.
Tikimasi, kad Vengrija ketvirtadienį perduos paskutinius dokumentus JAV administracijai. Švedijai teks palūkėti, kol tai įvyks, kad galėtų užbaigti tapimo NATO nare formalumus.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ir užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas trečiadienį išvyko į Vašingtoną, kaip pranešė vyriausybė, kur ir tikimasi užbaigti stojimo į NATO procesą.
Švedijos vėliavos pakėlimo ceremonija NATO būstinėje Briuselyje numatyta pirmadienį.
Po daugelio metų įspėjimų Švedijai ir Suomijai, kad jos neturėtų prisijungti prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, Rusijos invazija į Ukrainą galiausiai nulėmė tai, ko siekė išvengti Rusija – aljanso plėtrą, pažymi Vakarų lyderiai.
Parengta pagal thelocal.se, svt.se ir reuters.com.
