Dar prieš metus daugelyje Vakarų ir ne tik Europos šalių į žemyną plūstantys prieglobsčio prašytojai buvo sutinkami gana palankiai. Dabar situacija apsivertusi kone aukštyn kojomis – durys užveriamos, o kai kur ir užtrenkiamos. Bet į kompaniją kartu su lenkais, austrais ar vengrais patenka ir tolerantiškais laikomi danai, rašo „The Washington Post“.
Lise Ramslog buvo nusprendusi tik trumpai pasivaikščioti. Bet tą praėjusių metų rugsėjo dieną į jos nuošalų kaimą Pietų Danijos pakrantėje atėjo migrantų krizė.
70-metė močiutė nustėro vietoj ramybės radusi šimtus išsekusių prieglobsčio prašytojų, kurie buvo ką tik atvykę keltu iš Vokietijos. Visi jie buvo įstrigę – į viešąjį transportą jų niekas neįleido, tad dalis jau buvo pradėję tiesiog žingsniuoti greitkelio pakraščiu.
L.Ramslog iškart nusprendė padėti. Aišku, ne visiems. Grįžusi prie namų ir įsėdusi į sukumpusį savo automobilį, ji pasiūlė pavėžėti dvi jaunas poras su naujagimiais iki Švedijos.
„Kai kirtome sieną su Švedija, jie labai apsidžiaugė“, – prisiminė moteris.
Kitokiame kontekste ją būtų galima vadinti gerąja samariete. Tačiau Danijos vyriausybė rado kitą epitetą – nelegali žmonių gabentoja.
Kopenhaga laikosi griežtos linijos
Valdžios sprendimas pradėti baudžiamąjį S.Ramslog – ir šimtų kitų Danijos piliečių – persekiojimą yra tik dar vienas liudijimas, kaip į tamsesnę pusę pasikeitė visuomenė, susidūrusi su precendento neturinčiu migrantų ir pabėgėlių srautu.
Aišku, Danija ne viena. Savo sienas jau senokai uždarė Balkanų šalys, o ir visa Europos Sąjunga pamiršo ilgai puoselėtas savo humanistines vertybes, su Turkija susitardama siųsti migrantus atgal į šią šalį.
Kelias į Vakarų Europą uždarytas, o žemynas, čia kylant spygliuotos vielos tvoroms, sparčiai keičiasi – tolerancijos čia vis mažiau. O Danijoje plyšys tarp įvaizdžio ir realybės vis gilesnis.
„Pradėjome nebegerbti vertybių, kuriomis rėmėmės, kai statėme savo šalį ir Europos Sąjungą, – pripažino Danijos pabėgėlių tarybos generalinis sekretorius Andreasas Kammas. – Čia vis sunkiau ginti žmogaus teises“.
Demokratų partijos kandidatu JAV prezidento rinkimuose siekiantis tapti Bernie Sandersas yra pavadinęs Daniją „socialinės gerovės utopija“. Daugybė šalies gyventojų saugojo žydus nuo Holokausto ir padėjo tiems, kurie spruko iš komunistinio bloko per Šaltajį karą.
Bet dabar, kai valstybę pasivijo XXI amžiaus konfliktai, Danijos valdžia kaip įmanydama stengiasi demonstruoti atšiaurumą.
Jei kaimyninė Vokietija net sugriežtinusi prieglobsčio suteikimo taisykles vis dar sveikina prieglobsčio prašytojus, tai Danija kietosios linijos laikosi beveik nuo pat krizės pradžios.
Parlamentą šokdina Danijos liaudies partija
Vyriausybė negailėdama kirto per pabėgėliams skiriamas pašalpas ir tokį sprendimą išreklamavo Libano laikraščiuose. Be to, policijai buvo leista konfiskuoti prieglobsčio prašytojų daiktus – grynuosius pinigus, brangenybes.
Galiausiai valdžia pasistengė apsunkinti gyvenimą Danijoje jau anksčiau įsikūrusiems pabėgėliams – artimieji pas juos dabar gali atvykti ne po 12 mėnesių, o po 3 metų.
O dabar į tokią kampaniją ne savo noru įtraukiami ir paprasti danai. Jie įsitikinę, kad yra baudžiami už vienareikšmiškai gerus darbus.
„Aš didžiuojuosi tuo, kaip pasielgiau, ir niekada dėl to nesigailėsiu, – ašarojo L.Ramslog. – Bet nenoriu būti žinoma kaip nusikaltėlė“.
Tačiau bent jau oficialiai moteris yra būtent nusikaltėlė – ji buvo nuteista kovą. Negana to, visą parlamentą ant ausų pastačiusi antiimigracinė Danijos liaudies partija skelbia, kad tokio nuosprendžio L.Ramslog ir nusipelnė.
„Visi tie žmonės pažeidė įstatymus, – aiškino neseniai į parlamentą išrinktas Liaudies partijos narys Peteris Kofodas Poulsenas. – Su žmonių gabenimu tikrai ne viskas tvarkoje, jei tuo užsiima privatūs asmenys“.
Silpna centro dešiniųjų vyriausybė priversta užimti radikalesnę poziciją dėl prieglobsčio prašytojų, nes tik Liaudies partijos parama leidžia negriūti valdžiai.
„Danijos priimamų pabėgėlių skaičius turėtų būti kuo arčiau nulio“, – teigia P.K.Poulsenas ir priduria, kad alternatyva – aukštesnis nusikaltimų lygis ir prastesnės viešosios paslaugos.
„Priimti sirus, afganistaniečius, irakiečius ir visus kitus, kurie bėga nuo karo, – per didelė našta. Ši valstybė griūva. Visuomenė anksčiau buvo saugi, monokultūrinė. Dabar mūsų gerovės valstybė patiria didžiulį spaudimą“, – aiškina parlamentaras.
„Negalime visiems jiems padėti“
Radikalų siunčiama žinia, kad Danija nesugebės tinkamai pasirūpinti „savais“, jei tuo pačiu metu turės ieškoti stogo, maisto ir darbo prieglobsčio prašytojams, šalyje vis populiaresnė. Tokios pozicijos laikosi vis daugiau politikų iš tradicinių partijų.
Požiūris į migrantus aštrėjo nuosekliai. Tačiau bene svarbiausia akimirka tapo kelios pernykščio rugsėjo dienos, kai prieglobsčio prašytojai patraukė Švedijos link šalies greitkeliais.
Danija iš pradžių neleido atvykėliams naudotis viešuoju transportu – traukiniais ar autobusais. Pirmiausia reikėjo užsiregistruoti, o daugelis migrantų to daryti nenorėjo, nes keliavo į, jų manymu, svetingesnę Švediją.
Tad kai danai įsijungė televiziją, jie pamatė greitkelių pakraščiu į šiaurę keliaujančią minią.
„Daugybei danų tarsi atsivėrė akys, – prisimena Kopenhagos universitete dirbantis politologas Kasperas Molleris Hansenas. – Jie pagalvojo: „Oho, kiek daug žmonių. Negalime visiems jiems padėti“.
Geradarius nuteisė lyg nusikaltėlius
Tiesa, kiti danai reagavo kitaip – jie šoko į mašinas ir lėkė siūlyti savo paslaugų išsekusiems prieglobsčio prašytojams.
Tarp tokių piliečių buvo ir gerai žinoma vaiko teisių gynėja, rašytoja Lisbeth Zornig. Ji to rugsėjo dienomis kaip tik svečiavosi Pietų Danijoje ir nusprendė negalėsianti grįžti į Kopenhagą tuščiu automobiliu.
„Danijoje anksčiau nebuvau mačiusi tiek daug žmonių, kuriems verkiant reikėjo pagalbos. Jie buvo alkani. Jie buvo ištroškę. Jie neturėjo nieko – tik drabužius, kuriuos ir vilkėjo“, – pasakojo L.Zornig, į savo mikroautobusą įsileidusi šešis sirus.
Kopenhagoje prie moters prisijungė ir jos vyras, buvęs žurnalistas Mikaelis Lindholmas. Sutuoktiniai siūlė sirams pas juos pernakvoti, bet jie tik kartojo žodį „Švedija“, tad netrukus buvo nuvežti į traukinių stotį.
Ir L.Zornig, ir M.Lindholmas – kaip ir L.Ramslog – kovo mėnesį buvo nubausti už nelegalų žmonių gabenimą. Bauda – maždaug 22 tūkst. Danijos kronų (beveik 3 tūkst. eurų).
L.Ramslog bauda buvo sumažinta perpus, nes ji – pensininkė. Tačiau jai per daug ir 11 tūkst. kronų. Be to, senolė sielojasi dėl to, kad iki šiol rimčiausias jos nusikaltimas buvo nežymus greičio viršijimas.
„Bet tą dieną suveikė mano instinktai. Iš pradžių galvojau, kad pabėgėlius pavėžėsiu kelis kilometrus. Bet tada pamaniau: „Ak, kodėl gi ne dar toliau?“ – prisiminė L.Ramslog.
