Pirmąkart požeminiai vandenys Lietuvoje pradėti registruoti prieš septynis dešimtmečius. Kodėl svarbu žinoti, kokie gėlo vandens ištekliai slūgso po žeme ir kuriam laikui jų užteks?
LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“ Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas patvirtina, kad Lietuva – viena daugiausiai gėlo vandens atsargų turinčių valstybių Europoje.
Pasak jo, Lietuva ir Danija yra vienintelės šalys Senajame žemyne, kurios yra visiškai apsirūpinusios gėlu požeminiu vandeniu.
Kaip sako J. Satkūnas, iš Lietuvos žemės gelmių galima išsiurbti 3,75 milijono kubinių metrų per parą. Tokį kiekį galima siurbti saugiai, požeminio vandens balansas nebus pažeistas.
Lietuvos gyventojai šiuo metu sunaudoja apie 12–14 proc. visų išžvalgytų požeminio gėlo vandens išteklių.
Vanduo šalyje gali būti įvairus: Šiaurės Lietuvos požeminis vanduo turi didelius sulfatų kiekius. Taigi vanduo gali net turėti karstelėjusį skonį. Vakarų Lietuvoje gali būti šiek tiek padidinti florido kiekiai. Rytų Lietuvoje vanduo turi daugiau geležies.
