Pirmadienį Lietuva pranešė, kad siekia iš Norvegijos nusipirkti gynybinių lėktuvų sistemas, kad sustiprintų NATO gynybos trūkumą rytų šalyse, atsižvelgiant į nesutarimus su Rusija.
NASAMS, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, kurios būtų pirmosios Baltijos šalyse, kainuotų apie 100 milijonų eurų, teigė Krašto Apsaugos Ministerijos atstovas spaudai Vaidotas Linkus AFP žinių tarnybai.
Po 2014-ųjų Maskvos Krymo aneksijos, įtampa tarp Rusijos ir NATO gynybos sąjungos, kurią sudaro dvidešimt aštuonios narės, tik didėja.
Lietuvos Krašto Apsaugos Ministerijos teigimu, praėjusią savaitę NATO lėktuvai turėjo septynis kartus palikti savo bazes ir lydėti Rusijos oro pajėgas virš Baltijos jūros.
Liepos mėnesį NATO sutiko dislokuoti keturis batalionus, kurių kiekvieną sudaro apie tūkstantis karininkų, trijose Baltijos šalyse – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – bei Lenkijoje, kad nurimtų jų baimės dėl Maskvos.
Vien tik Baltijos šalių oro pajėgos nebūtų pajėgios apsiginti nuo pilno pajėgumo Rusijos atakos, kurią tik sustiprintų stambios Maskvos oro pajėgos.
Ekspertų manymu, Baltijos šalys, puolimo atveju, galėtų apsiginti, kol būtų sulaukta NATO pagalbos. O naujos oro pajėgos bet kokį puolimą tik pabrangintų.
„Oro pajėgų trūkumas didina tikimybę, kad būtų galima staigiai smogti atsakomąjį smūgį naudojantis limituotais ištekliais. Mūsų karinė jėga yra svarbiausia atgrasymo priemonė”, kalbėjo į pensiją išėjęs pulkininkas, Ignas Stankovicius.
Tuo tarpu Maskva neigia bet kokias teritorines ambicijas ir kaltinimus, pateiktus Jungtinų Tautų sąjungos, dėl Europos karinio balanso naikinimo aplink Rusijos sienas.
