Mykolo Romerio universiteto (MRU) magistrantūros studentas Samuelis Sadiku iš Nigerijos Lietuvoje – jau penktus metus. Tiesa, lietuvių kalba jam – dar vis kietas riešutėlis.
„Prisipažinsiu, suprantu daugiau, nei galiu pasakyti ar parašyti“, – atvirai sako Vilniuje studijuojantis 25-erių magistrantas. Ir tuoj pat lietuviškai ištaria „labas rytas“, frazę palydėdamas akinamai balta šypsena, it iš dantų pastos reklamos. Su šypsena ir kupinas pozityvumo Lietuvoje jis ir gyveno – baigiantis MRU studijas vaikinas per laiką, praleistą mūsų šalyje, nenusivylė – lietuviai pasitiko jį ir visą šį laiką elgėsi svetingai. „Iki šiol tikrai neturėjau blogos asmeninės patirties čia, tačiau tai, žinoma, nereiškia, kad Lietuvoje nėra blogų žmonių. Man patinka tiek jūsų šalis, tiek jos žmonės. Man Lietuva – taiki šalis, o žmonės čia labai geranoriški“, – sakė S.Sadiku.
Jis pasirinko Lietuvą, o pastaroji – jį
Į Baltijos šalį vaikinas atvyko skinti mokslo vaisių. „Tai buvo pagrindinis mano tikslas“, – teigia nigerietis. Kodėl Lietuva? „Na, pasirinkau Lietuvą, nes ji pasirinko mane. Prieš penkerius metus, galvojau, kur studijuoti ir aptikau vieną iš galimybių – studijuoti Vilniuje“, – į praeitį grįžta vaikinas. Svečias iš Nigerijos pasakoja pasirinkęs socialinį darbą todėl, kad domisi žmogaus teisėmis. Be to, yra tas žmogus, kuris siekia, jog visiems aplink būtų gerai. Į Lietuvą jis prisipažįsta vykęs nelabai ką žinodamas apie mūsų šalį. „Jaučiau, kad tai sunkus sprendimas, kurį savo gyvenime priėmiau, tačiau niekada dėl jo nesigailėjau“, – tvirtai sako Samuelis.
Jokių problemų Jau apšilęs kojas
Lietuvoje ir pagyvenęs Vilniuje jis suprato – „lietuvių gyvenimo būdas gerokai skiriasi nuo nigerieičių“. Vis dėlto tvirtina niekada neturėjęs problemų dėl kultūrinių skirtumų. „Iš esmės kai kurie lietuviai draugai kaip tik domėjosi Nigerijos kultūra, kokios vertybės mums svarbios – jie norėjo sužinoti apie tai daugiau“, – sako studentas. Be to, skrandis puikiai priėmė ir lietuvišką virtuvę. „Ragavau beveik visus lietuviškus patiekalus, išskyrus tuos, kurių dar nemačiau akyse“, – juokiasi studentas. Šypsenos niekur nepamirštantis vaikinas tvirtina, kad studijos, kurios buvo pagrindinis tikslas atvykti į Lietuvą, taip pat nesukėlė didelių galvos skausmų: „Mano studijos per lengvos, na, aišku tenka įdėti truputį sunkaus darbo“, – juokiasi jis.
