Per dieną iš Lietuvos svetur ieškoti laimės išvyksta 120 žmonių. Palyginimui – kone visas Seimas, kuriame dirba 141 parlamentaras. Nors skaičiuojama, kad ekonomika auga, bet emigracijos mastai nežabojamai didėja. Ekonomistų teigimu, svetur uždarbiauti lietuviai traukia dėl itin didelės atskirties tarp didmiesčių ir provincijos. Statistika negailestinga – šiemet Lietuvą paliks milijoninis migrantas, o išvykstančiųjų amžius vis jaunėja.
11 metų Londone gyvenantis 29-erių Andrius trumpam grįžo į Lietuvą. Čia jo laukia būrys artimųjų, bet netrukus vėl teks išsiskirti. Į Lietuvą Andrius grįžti neplanuoja.
„Čia sunku atsidaryti savo verslą. Man Anglijoje lengviau nei čia. Šiaip tai aš norėčiau grįžt, bet man koja nekyla atgal į Lietuvą, nes savo ateitį kuriu Anglijoj”, – sako emigrantas Andrius.
Emigrantai atviri – išvyko dėl pinigų. Grįžti norėtų, bet negali. „Aš jau 5 metai dirbu. Išvažiavau užsidirbt pinigų ir susiradau draugą, darbą ir gyvenu tenais”, – sako emigrantė Gerda.
Statistika rodo ,kad emigruoja vis jaunesni žmonės. Pusė visų emigravusių šiemet yra 19 – 34 metų žmonės. Anot ekonomistų ir emigracijos ekspertų, Lietuva dirba tuščiais apsisukimais – negaudama grąžos iš žmonių, kurių mokslą mokyklose bei universitetuose apmoka. Prieš keletą metų apskaičiuota, kiek kainuoja vieno jaunuolio išmokslinimas.
„Valstybei išauginti žmogų kainuoja apie 200 tūkst. litų – dabartiniais pinigais apie 60 tūkst. eurų. Galim pasižiūrėti, kokie nuotoliai padaryti Lietuvai per 20 metų. Tai milijonas išvykusių padauginam iš 60 000, tai gaunam nei daug, nei mažai – 60 milijardų eurų. Valstybės skola šiai dienai 17 milijardų”, – sako emigracijos ekspertas Dainius Paukštė.
Į valdžią atėję „valstiečiai” jaunimo emigraciją žaboti žada dviguba pilietybe ir geresnėmis ekonominėmis sąlygomis.
„Trečdalis piliečių atsidūrė už skurdo ribos ir tai paskatino juos išvažiuoti. Privertė. Tai jei mes neišspręsim klausimo, nesudarysim galimybių dirbti ir užsidirbti, tai procesas bus nesustabdomas.Paskui prasideda mokyklos, darželiai, socialiniai klausimai, kurių jie tiesiog čia negaudavo”, – sako naujasis premjeras Saulius Skvernelis.
Tačiau naujoji valdžia turėtų suklusti. Pastaruosius dvejus metus ekonominiai rodikliai gerėjo, o emigracija didėjo.
Anot ekonomistų, emigracija pastaruoju metu galėjo paskatinti ir įvestas euras, šoktelėjusios produktų bei paslaugų kainos, nors to statistika esą ir neatspindi. Į Didžiąją Britaniją daugiau lagaminų krauti paskatino ir „Brexit“ – emigrantai, bijodami galimų judėjimo apribojimų, bando įšokti į jau nuskrendanti lėktuvą. Nors emigrantų daugėja, bet jų perlaidų į Lietuvą – mažėja. Skaičiuojama, kad pernai emigrantai į Lietuvą atsiuntė beveik pusantro milijardo eurų. Per metus suma sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu. Ekonomistų teigimu, tai parodo, kad įsitvirtinę lietuviai su savimi pasiima ir giminaičius – jiems siųsti pinigų nebereikia.
