Nuo šiandien Lietuvoje nebegalioja senojo pavyzdžio vairuotojų pažymėjimai, o pasak VĮ „Regitra“ vadovybės, pažymėjimų dar yra nepasikeitę beveik 99 tūkstančiai asmenų. O tai reiškia prarastą teisę vairuoti. Tačiau emigrantai, ketinę pasikeisti vairuotojų pažymėjimus žymiai anksčiau, susidūrė su kita problema, iš esmės taip pat reiškiančia nebeturėjimą teisės vairuoti.
Savo istoriją papasakojo į 15min redakciją kreipęsis emigrantas Evaldas. Jo teigimu, reikia paviešinti Lietuvos biurokratinio aparato neveiksmingumą. „Paprastai tariant, kiekvienas daro kaip kam patinka, o loginio paaiškinimo kaip nerandu, taip nerandu“, – rašo emigrantas, grįžęs į Lietuvą.
Pasak Evaldo, jį labiausiai piktina Vį „Regitra“ keisti ir nelogiški savivaliavimai. Ir kitų valstybinių institucijų, kurios veikia, skaitytojo teigimu, tokiu principu: „paimti eurus – paimsim, bet daugiau – nežinia…“. Žemiau pateikiame skaitytojo surašytą istoriją, kuri puikiai apibūdina daugelio emigrantų keliamą problemą.
migranto istorija: pusmetį priverstas pažeidinėti KET Šių metų pirmomis dienomis grįžau gyventi į Lietuvą, keletą metų gyvenau kaimyninėje Latvijoje. Grįžau, deklaravau gyvenamąją vietą, kadangi buvau prigąsdintas, kad, jei tik darbo neturėsiu, privalėsiu kas mėnesį mokėti PSD, kuris mano žiniomis yra daugiau kaip 30 eurų. O normalaus darbo, kaip žinia, žmogus nesusiranda per vieną dieną – įstojau į darbo biržą. Iš darbo biržos išmokos negaunu, nors dirbau kitoje Europos Sąjungos šalyje. Na, bet dėl to labai nepykstu. Labiau supykau, kai patvirtino, kad greitai būčiau prasiskolinęs PSD įmokas. Tai gerai, kad laiku atėjau užsiregistruoti. Na o toliau, pagrindinė bėda – turiu pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimą – jau gavau pareigūnų įspėjimą, kad privalau pakeisti jį nauju.
Pareigūnai liepė – keliauju į „Regitrą“. Bet susiduriu su problema – pasirodo, aš naujo pažymėjimo gauti negaliu. Situacija tokia: pasak darbuotojos, turiu gyventi Lietuvoje bent šešis mėnesius, kad galėčiau pretenduoti į naują pažymėjimą. Dar kartą paaiškinau, kad teisę vairuoti turiu, man tik „kortelę“ pasikeisti reikia. Pasirodo, nesvarbu – negaliu aš to daryti. Nes, pasak pareigūnės, „neįrodžiau, kad gyvenu Lietuvoje“. Na palaukit – aš jai sakau – juk grįžau prieš tris savaites, deklaravau gyvenamąją vietą, įsiregistravau darbo biržoje, galiu gauti pažymą… Bet pareigūnei tokios pažymos nereikia – tai nėra įrodymas, kad gyvenu Lietuvoje. Pasak jos, arba turiu pradėti dirbti, arba galiu ateiti po pusės metų.
Tai dabar kaip išeina: jeigu per pirmas tris grįžimo į Lietuvą savaites dar neturiu darbo, turiu priverstinai pažeidinėti KET taisykles, važinėti su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu? O tai prilyginama teisės vairuoti neturėjimui. Tad rizikuoju gauti administracinę baudą ar dar bala žino ką?Tačiau „Regitros“ darbuotojos atsakymas paprastas: pažymėjimo negausiu.
Kokia išvada: kad mokėtum PSD nereikia įrodinėti, jog gyveni Lietuvoje. Tave pareigūnai susiranda. Bet jei nori pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, teks pažeidinėti įstatymus ir mokėti baudas. Gyveni tu Lietuvoje, ar ne, vis tiek dabar vairuoti pusmetį negalima. „Regitra“ vadovaujasi ES nustatyta tvarka Portalas 15min apie šią dviprasmišką situaciją jau yra rašęs. Tokios tvarkos priežastis labai paprasta. Visoje Europos Sąjungoje numatyta, jog vairuotojo pažymėjimas turi būti pakeistas šalyje, kuri atitinka vieną iš šių kriterijų: Čia deklaruota gyvenamoji vieta ir pažymėjimą pakeisti norintis gyventojas čia praleidžia bent 185 dienas per metus. Jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota (arba deklaruota mažiau kaip 185 dienas), dokumentu reikia pagrįsti asmeninius ar darbo ryšius su šalimi – pavyzdžiui, turint darbo ar studijų sutartį.
„Regitros“ komentaras
„Regitros“ Komunikacijos skyriaus vadovė Aurelija Juodytė situaciją pakomentavo taip: vairuotojų pažymėjimai keičiami visoje Europos Sąjungoje; „Regitros“ paslaugos teikiamos ne tik Lietuvos piliečiams, bet visiems šalies gyventojams – gerokai platesniam vairuotojų ratui. Laisvas asmenų judėjimas po ES ir „Regitros“ atsakomybė Pasak „Regitros“ atstovės, tai, ką žmonės vadina „biurokratija“, yra jų teisinis santykis su valstybe ar vietos administracija. Tai reiškia, kad ne tik nuo institucijų darbuotojų, bet ir nuo pačių gyventojų požiūrio į taisykles, kada ir kaip jiems bus suteiktos viešosios paslaugos, jų dalyvavimo diskusijoje, kokios taisyklės turi būti, priklauso, ar reikalų tvarkymas bus paprastesnis, ar sudėtingesnis.
15min trečiadienį publikuotame skaitytojo laiške minima veikla – vairuotojo pažymėjimo keitimas – yra ta paslauga, kurią Lietuvos Respublikos teritorijoje teikia valstybės įmonė „Regitra“. Svarbu suprasti tai, kad paslaugos teikiamos ne tik valstybės piliečiams, bet visiems šalies gyventojams, kurie yra atvykę į mūsų šalį darbo, studijų ar asmeniniais reikalais.
Kaip žinia, nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą iki šios dienos mūsų šalies piliečiai vis dažniau naudojasi šalių partnerystės privalumu – laisvu prekių, paslaugų ir asmenų judėjimu. Yra dirbančiųjų tarptautinėse bendrovėse, vadovaujančių dvišaliams ar tarptautiniams projektams, ieškančių darbo aukštesnio pragyvenimo valstybėse ar tiesiog dėl asmeninių ryšių, pomėgių daugiau laiko praleidžiančių užsienyje, nei gimtinėje. Taip pat akivaizdu, kad transportas yra globalus. Judėjimas turi didelės įtakos ir šalies vidaus rinkai (ekonomikai), ir piliečių, besinaudojančių laisve keliauti, gyvenimo kokybei. Tai reiškia, kad dalyvavimą viešajame eisme licencijuojančios įmonės leidimas bus naudojamas daugelyje šalių, tad jį išdavusi valstybė turi turėti galimybių reikalui esant susisiekti su transporto priemonės valdytoju ar vairuotoju, todėl jai būtina žinoti jo gyvenamosios vietos adresą.
Šalys yra susitarusios, kad įprastos gyvenamosios vietos turėjimas reiškia, jog asmuo ne mažiau kaip pusmetį per kalendorinius metus praleidžia toje šalyje. O jeigu dėl darbo gyvena dviejose valstybėse po trumpesnį laiką, tai ta šalis, į kurią asmuo nuolat sugrįžta dėl asmeninių ryšių, ir yra įprastinės gyvenamosios vietos valstybė. Kodėl žmogui naudinga nurodyti įprastą gyvenamąją vietą? Atsižvelgiant į „Regitros“ pareigą administruoti paslaugų suteikimo procesus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, taip pat į tai, kad su ne Lietuvoje gyvenančiais piliečiais susisiekti sunkiau, vidaus reikalų ministras padarė administracinį palengvinimą – leido pačiam žmogui nuspręsti, kaip jis nurodys atsakingai institucijai, jog turi įprastinę gyvenamąją vietą vairuotojo pažymėjimą išduodančioje valstybėje. Taigi iki tol galiojusi gyventojų/ piliečių prievolė deklaruoti gyvenamąją vietą, t.y. tik šiuo vieninteliu būdu patvirtinti įprastinės gyvenamosios vietos turėjimo Lietuvoje arba darbo ar asmeninių ryšių su Lietuva faktą, išplėsta. Nuo 2016 m. kovo 2 d. žmonės patys gali pasirinkti sau priimtiniausias priemones (dokumentus) patvirtinti sąsajas su Lietuva, nurodyti „Regitrai“ įprastinę gyvenamąją vietą. LR vidaus reikalų ministro priimtas reikalavimas susijęs su tuo, kad emigracijoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai neprarastų galimybės naudotis „Regitros“ administruojamomis viešosiomis paslaugomis ir, prašydami vairuotojo pažymėjimo išdavimo, savo pačių nuožiūra pasirinktų priemonę (dokumentą) patvirtinti darbo ar asmeninius ryšius su Lietuva arba tiesiog būtų deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje ilgiau kaip 185 dienas per kalendorinius metus.
Kiekvienas sutiks, kad rūpintis eismo dalyvių saugumu yra valstybės pareiga. Tad suprantama, jog vairuotojo pažymėjimo išdavimo reikalavimai kyla iš šio siekio – užtikrinti visų saugumą keliuose. Įprastinės gyvenamosios vietos fiksavimas registre reiškia, kad vairuotojo pažymėjimą išdavusi šalis užtikrina, jog asmuo valstybei bus pasiekiamas, kai to reikės dėl teisinių santykių (pavyzdžiui, pranešti, kad artėja vairuotojo pažymėjimo galiojimo pabaigos terminas, ar iš sveikatos priežiūros įstaigos gauta informacija, reikšminga teisės vairuoti ribojimui ir pan.). Taigi įprastinės gyvenamosios vietos sąlyga yra būtina kontroliuojant tinkamumo vairuoti reikalavimo laikymąsi. Šiuo metu galiojančios taisyklės dėl vairuotojo pažymėjimų išdavimo, keitimo, atnaujinimo, sustabdymo ar panaikinimo yra maksimaliai liberalios ir naudingos vairuotojams, nesvarbu, kurioje ES šalyje jie būtų įgiję ar siektų įgyti teisę vairuoti. Tačiau nepamirština, kad su atsivėrusia platesne laisvo judėjimo erdve atsirado ir institucijų bendradarbiavimo privalumai, padedantys kovoti su atvejais, kuomet teisę vairuoti praradę ar jos net neįgiję asmenys siekia apeiti vienos šalies taisykles kitoje šalyje. Tam tarnauja ir tarptautinės bei tarpinstitucinės apsikeitimo elektroniniais duomenimis sutartys.
Kam daugiau galimybių dėl vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių pakeitimo? Tipinės aplinkybės, dėl kurių Lietuvą savo nuolatine gyvenamąja vieta laiko joje mažesnę laiko dalį praleidę kraštiečiai ar iš užsienio į mūsų šalį atvykę asmenys, yra išvardytos „Regitros“ paruoštuose dokumentų šablonuose (prašyme, specialioje deklaracijoje, kt.), kurie pildomi pateikiant dokumentus, tačiau kreipiantis svarbu pateikti atitinkamą priežastį patvirtinantį dokumentą. Nurodyti savo ryšį su Lietuva „Regitroje“ iš jūsų bus reikalaujama, jei:
• šiuo metu mokotės ar studijuojate užsienyje;
• mūsų šalyje studijuojate ar lankote mokyklą ne trumpiau nei 6 mėnesius;
• buvote išvykęs atlikti arba dabar atliekate apibrėžtos trukmės profesinę užduotį užsienyje;
• esate gavęs darbą ar nuo seniau dirbate užsienyje, tačiau nuolat sugrįžtate į Lietuvą dėl asmeninių ryšių;
• ilgą laiką gyvenote užsienyje, bet dėl asmeninių ir (ar) darbo ryšių priėmėte sprendimą grįžti nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką ir atvykote čia.
Įrodyti gyvenimo Lietuvoje faktą vairuotojai gali visais įmanomais dokumentais. Sprendimą dėl jų įrodomosios vertės priima klientus aptarnaujantys „Regitros“ darbuotojai. Akivaizdu, kad iš esmės įrodinėjamas faktas, kodėl paskutiniu laikotarpiu Lietuvoje praleista mažiau laiko, nei reikalaujama pagal gyvenamosios vietos apibrėžimą.
Tiems, kas gyvenamąją vietą yra deklaravę ilgiau nei 185 dienas per kalendorinius metus, nieko papildomai įrodinėti nereikia. „Regitra“ šią informaciją gauna automatiškai iš gyventojų registro. Įgyta vairavimo teisė galioja visose šalyse Jei vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas artėja prie pabaigos, nuolat užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo gali kreiptis į toje valstybėje vairuotojo pažymėjimus išduodančią instituciją. Tokiu atveju, vairuotojo pažymėjimo keitimas vyks pagal toje šalyje nustatytą reguliavimą. Užsienyje ilgokai gyvenantys mūsų šalies piliečiai neretai turi ne mūsų valstybėje, o užsienio šalyje gautą vairuotojo pažymėjimą. Keisti vairuotojo pažymėjimus jie pageidauja Lietuvoje. Primintina, kad keičiant ne Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės erdvės (toliau – EEE), bet kitose užsienio šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus, VĮ „Regitra“ vadovaujasi vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintomis taisyklėmis, kuriose reglamentuota tokių dokumentų keitimo tvarka. Joje nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE šalyse, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo teorijos ir praktikos egzaminus. Egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Šiuo metu be egzaminų keičiami Korėjos Respublikoje (Pietų Korėjoje) ir Šveicarijoje išduoti vairuotojo pažymėjimai.
Parengta pagal 15min.lt
