Dar vieneri metai, ir dar vienas tyrimas, rodantis, kad Šiaurės šalys yra laimingiausios pasaulyje.
Kasmet Jungtinės Tautos išleidžia Pasaulinę laimės ataskaitą, kuri rodo, kas yra laimingiausios pasaulio šalys. Šiemet nugalėtojos titulas atiteko Norvegijai, kuri tęsia tendenciją, rodančią, jog Skandinavijos valstybės yra labiausiai pasaulyje patenkintos gyvenimu, net jei žiema čia būna ilga, šalta ir tamsi.
Likusios šalys suka galvą: kuo gi konkrečiai išsiskiria Šiaurės Europa, kad jos gyventojai yra tokie laimingi?
Regis, atsakymas gali slypėti valstybės pagalboje būtent tiems, kuriems jos prisireikia. Žmonės nori jaustis saugūs, be to, jie jaučiasi geriau bendruomenėje, kuria gali pasitikėti. Tokią aplinką Skandinavijos šalims sekasi kurti geriau nei bet kam kitam.
„Skandinavijos šalys pasižymi socialine parama ir palaikymu. Tokiose šalyse žmonės nesiekia perkąsti vienas kitam gerklę. Bet tuo pačiu jose yra aukštas vienam gyventojui skiriamas BVP”, – sako docentas Janas-Emmanuelis De Neve.
Tiek jis, tiek kitas tyrimo redaktorius profesorius Johnas Helliwellis teigia, kad žmonės Šiaurės šalyse yra labiau linkę paimti ir grąžinti nepažįstamojo pamestą piniginę nei tose valstybėse, kurios laimingumo sąraše atsidūrė žemiau. Tai indikatorius, kurį redaktoriai vadina „socialine pagalba”.
Bendruomeniškumo dvasią įžiebti visuomenėje ne taip lengva, tad J. Helliwellis pabrėžia, kad tos vyriausybės, kurios siekia, jog gyventojai taptų laimingesni, turėtų „sudaryti galimybes” vietinėms iniciatyvoms.
„Kurti pozityvias socialines erdves, kuriose žmonės gali susitikti ir atsipalaidavę bendrauti akis į akį, štai nuo ko reikia pradėti. Jei surenki žmones draugėn, suteiki jiems galimybę vienas kitam padėti, tuomet jie geriau jaučiasi ir palankiau vertina tiek save, tiek visuomenę”, – aiškina J. Helliwellis.
J.-E. De Neve taip pat yra įsitikinęs, kad darbe jaučiamas saugumas, geros darbo sąlygos gali turėti milžinišką įtaką laimės pojūčiui. „Žmonės darbo vietoje jaučiasi nelaimingi, jei darbovietė nuolat keičia darbuotojus, juos greitai nusamdo ir atleidžia”, – tvirtina jis. Su tuo sutinka ir J. Helliwellis, pridurdamas: „Dauguma Skandinavijos šalių turi įvairiausių paslaugų bedarbiams. Jos pasižymi nedardo draudimu ir parama auginantiems vaikus.
Šios valstybės taip pat turi kompleksines paslaugas, pritaikomas individualiai, tarkime, imigrantams neretai suteikiama galimybė įgyti kalbos įgūdžių, netekę darbo yra įtraukiami į programas, kur jie gali įgyti darbinės patirties bei žinių, kad išvengtų „gąsdinančio ilgalaikio nedarbo”.
Ir galiausiai paaiškėja, jog šaltas oras ir ilgos naktys, su kuo dažniausiai asocijuojasi Skandinavija, gali padėti surinkti bendruomenę kartu. „Egzistuoja teorija, teigianti, kad bendruomenės, gyvenusios atšiauresnėmis oro sąlygomis, labiau susitelkdavo drauge ir rodydavo didesnę tarpusavio paramą. Tą patį galima pastebėti ūkininkaujančiose bendruomenėse. Todėl galima daryti išvadą, jog šaltesnis Šiaurės Europos valstybių klimatas iš tiesų prisideda prie didesnės tarpusavio paramos ir palaikymo”, – apibendrina J. Helliwellis.
Parengta pagal time.com.
