Velykos Danijoje yra didelė šventė: po ilgos žiemos prasideda vasaros sezonas, danai mėgaujasi šiluma ir jaukumu. Tad kas svarbiausia per daniškas Velykas?
Påskefrokost
Påskefrokost, arba Velykų pietūs, daugeliui danų yra būtinybė. Tradiciniai daniški pietūs apskritai garsėja visame pasaulyje. Per Velykas susirenka visa šeima, galbūt ir draugai, o pietūs tęsiasi didžiąją dienos dalį. Tačiau geriau į tokius pietus neiti nekviestam – danams patinka žinoti, kiek lėkščių reikia paruošti. O jei jus jau pakvietė, tik neužmirškite atnešti butelį vyno arba gėlių. Ir jokiu būdu nevėluokite!
Gækkebrev
Tai mėgstama Danijos vaikų veikla ir XVII a. siekianti tradicija: jie gamina snaigės formos laišką, ant kurio užrašo eilėraštuką ir dekoruoja snieguole. Vaikai šių laiškų nepasirašo, tik padeda tiek taškų, kiek yra jų varde, o gavėjas turi atspėti, iš ko gavo laišką. Eilėraštukas dažnai būna toks: „Mano vardas užrašytas taškais, atsargiai, neįsidurk” (daniškai ši frazė rimuojasi)”. Jei spėjimas būna teisingas, siuntėjas turi atspėjusiam padovanoti šokoladinį kiaušinį, o jei ne, tada kiaušinį dovanoja gavėjas. Žinoma, paprastai aišku, kas siuntė laišką, juk nesunku pergudrauti šešiametį, tačiau nesakoma, kad šokoladinį kiaušinį gautų vaikas.
Hygge
Nors hygge sąvoka su Velykomis tiesiogiai nesusijusi, ji yra kiekvieno renginio ar šventės Danijoje pagrindas. Iš esmės hygge reiškia buvimą drauge, jaukumą, atsipalaidavimą ir gerai praleistą laiką. Ir, žinoma, žvakės. Daugybė kavos ir alaus taip pat įeina į šį laiko praleidimą.
Nuo ketvirtadienio iki pirmadienio
Danija, bent jau oficialiai, yra krikščioniška šalis, tad į Velykų minėjimą įeina Didysis ketvirtadienis, Didysis penktadienis, Didysis šeštadienis, Velykų sekmadienis ir Velykų pirmadienis. Šios dienos Danijoje yra laisvadieniai: mokiniai neina į mokyklą, daugelis nedirba, o nemažai danų tiesiog išeina atostogų visai savaitei.
Namai arba vasarnamis
Kai kurios šeimos renkasi velykinių pietų restorane, bet visgi dauguma kviečia šeimą ir draugus į savo namus. Iš esmės danai tikrai mėgsta skirti daug laiko namų ir baldų puošimui. Velykos nėra išimtis, tad viskas pasipuošia geltonomis žvakėmis, servetėlėmis ir geltonais margučiais.
Velykų pietūs neretai rengiami vasarnamiuose. Jei jus pakviečia į velykinius pietus vasarnamyje, priimkite tai kaip didelį komplimentą ir pripažinimą – daugelis danų šią vietą laiko išties privačia.
Margučiai
Kaip ir daugelyje kitų šalių, Danijoje margutis yra pagrindinis Velykų ir naujos pradžios simbolis. Štai Strøget, vienoje pagrindinių Kopenhagos gatvių, esančioje svarbiausioje „Royal Copenhagen” parduotuvėje kiekvienais metais galima rasti velykinių kiaušinių iš porceliano.
Kiaušiniai gali būti valgomi virti, kepti, taip pat populiarūs taip vadinami „saulės kiaušiniai” (solæg). Tai iš pietinės Danijos atėjusi tradicija. Kiaušiniai yra kietai išverdami su svogūnais, jų trynys tampa tamsus. Tuomet kiaušiniai bent savaitei panardinami į sūrų tirpalą, ir, neįtikėtina, bet galiausiai suvalgomi su garstyčiomis ir čili.
Danijoje populiarūs su margučiais susiję žaidimai. Vienas toks žaidimas – kiaušinių mėtymas. Dalyviai sustoja kažkur lauke prie linijos ir mėto margučius. Laimi numetęs toliausiai. Danai irgi mėgsta margučius ridenti taip pat popoliari margučių medžioklė: suslepiami šokoladiniai kiaušiniai ir visi jų ieško.
Marginimo tradicijos priklauso nuo kiekvienos šeimos ir gali skirtis. Tarkime, kai kurie Velykų rytą įsitaiso laukę priešais saulutę ir margina kiaušinius.
Alus ir stiprieji gėrimai
Pieš daugelį metų vanduo Kopenhagoje buvo toks užterštas, kad miesto gyventojai negalėjo jo gerti, todėl gerdavo alų. Kartais atrodo, kad kai kurie danai mano, jog vanduo tebėra užterštas. Jei kažkas mėgaujasi hygge, tai mėgausis ir alumi. Velykiniai pietūs nėra išimtis, juose tikrai bus gausu alaus Kai kurie taip pat nevengia įvairių skonių degtinės, kuri išgeriama vienu mauku, garsiai ir džiugiai sušunkant palinkėjimą „Skåål!”
Velykų proga išleidžiama ypatingų alaus rūšių, dažnai tai būna gerokai stipresnis alus su prieskoniais. Tad Velykos Danijoje tampa išties linksma švente.
Saldainiai
Danijos vaikai skaičiuoja dienas iki Velykų – tuomet jie gaus didžiulį velykinį kiaušinį, pilną saldainių. Šių kiaušinių dydis augo proporcingai su Skandinavijos ekonomika, tad šiandien juos galima pavadinti itin dideliais.
Vaikai taip pat ieško paslėptų šokoladinių kiaušinių ar zuikučių sode arba parkuose. Danų tradicija valgyti saldainius, vadinamus slik, apima ne tik vaikus. Pastarieji tyrimai rodo, kad kiekvienas danas per metus vidutiniškai suvalgo aštuonis kilogramus saldumynų. Pagal saldumynų suvartojimą danai yra antri Europoje.
Religija nebesvarbu
Danija yra krikščioniška šalis, kurioje yra valstybinė Evangelikų liuteronų bažnyčia. Tačiau tiek apskritai, tiek per Velykas bažnyčioje lankosi labai nedaug žmonių. Be to, Danija tampa vis labiau daugiakultūrė, tris procentus gyventojų sudaro musulmonai.
Parengta pagal thelocal.dk ir „The Copenhagen Post”.
