Kai kurios Švedijos savivaldybės nori įvesti baudas ant žemės mėtantiems cigarečių nuorūkas ir kramtomąjį tabaką („snus”).
Tačiau Švedijos aplinkos apsaugos agentūra (Naturvårdsverket) įsitikinusi, kad atlaidesni metodai gali suveikti geriau, praneša naujienų agentūra TT.
Apie 50 institucijų atsakė į pasiūlymus dėl priemonių prieš šiukšlinimą, kuriuos vyriausybės nurodymu inicijavo Naturvårdsverket.
Helsinborgo savivaldybė siekia, kad netgi už menką šiukšlinimą būtų skiriamos baudos. „Šiukšlinti yra nelegalu, todėl manome, kad šis veiksmas turėtų būti baudžiamas. Jei iš karto nėra skiriamos nuobaudos, nelegalumo efektas sumažėja”, – tvirtina Helsinborgo savivaldybės vystymosi inžinierė Elisabeth Lindkvist,
Švedijos vietinių institucijų ir regionų asociacija (Sveriges kommuner och landsting, SKL) taip pat yra tarp 11 institucijų, palaikančių baudas už šiukšlinimą.
„Kalbama ne tik apie simbolinę reikšmę, nedidelis šiukšlinimas taip pat turėtų būti baudžiamas”, – sako SKL poskyrio vadovė Ann-Sofie Eriksson.
Pasak organizacijos „Išlaikykime Švediją tvarkingą” (Håll Sverige Rent) turimos statistikos, beveik 80 procentų Švedijoje ant žemės numetamų šiukšlių susiję su tabaku. Tai apima tiek cigarečių nuorūkas, tiek kramtomąjį tabaką „snus” – tabako produktą, kuris dedamas po viršutine lūpa ir yra nelegalus visose ES šalyse, išskyrus Švediją.
Johanna Ragnartz iš „Išlaikykime Švediją tvarkingą” sako, kad dabartiniai šiukšlinimą reglamentuojantys įstatymai yra neaiškiai apibrėžti ir privalo būti tikslesni, pavyzdžiui, nurodyti, kad baudžiama už bet kokį šiukšlinimą.
Kol kas neaišku, kaip būtent praktiškai bus įvedamas baudimas, kaip bus pagaunami šiukšlintojai ir kaip tam bus pasitelkti policijos ištekliai.
Naturvårdsverket nepasiūlė baudų skyrimo būdo, tačiau žino, kad baudų išplėtimas yra smarkiai palaikomas. Visgi institucija įsitikinusi, jo kiti metodai, pavyzdžiui, informacinės kampanijos, gali būti veiksmingesni.
„Manome, kad šiukšlinti yra visiškai nepriimtina, tačiau netikime, jog baudimai gali duoti geriausią rezultatą”, – TT teigė teisininkė Emma Sjöberg iš Naturvårdsverket.
Aplinkos ministrė Karolina Skog mano, kad baudos tėra viena priemonė iš daugelio, kurių galima imtis kovojant su šiukšlinimu. Tačiau ministrė atsisakė komentuoti, ar baudos turėtų būti išplėstos ir sugriežtintos. „Puiku, jog šis klausimas atsidūrė darbotvarkėje ir susirūpinimas išaugo. Galiausiai tai yra elgesio ir mūsų pačių atsakomybės reikalas”, – kalbėjo K. Skog.
Parengta pagal thelocal.se.
