Inovatyviu požiūriu į saugumą keliuose garsėjantys švedai norėtų savo šalies patirtį perkelti į Lietuvą. Metų pradžioje įkurta „Lietuvos ir Švedijos akademija“ ėmėsi vykdyti projektą „Vizija nulis“ ir užsibrėžė tikslą – sumažinti žūčių Lietuvos keliuose skaičių perpus.
Vieni iš akademijos įkūrėjų – švedai Tommy Fagerlundas ir Peje Michaelssonas. Prieš porą metų, 2015-aisiais, viešosios įstaigos kūrėjai susitikę oficialiame švedų valstybiniame renginyje prakalbo, kad norėtų pradėti gera atnešiančią iniciatyvą Lietuvoje. Anot p. Peje, buvo nuspręsta, kad vertėtų pasitelkti gerąją Švedijos patirtį ir prisidėti sprendžiant vieną didžiausių Lietuvos problemų – didelį mirčių keliuose skaičių.
„Švedai eismo saugumu pradėjo rūpintis labai anksti, šiandien Malta ir Švedija turi mažiausią mirčių keliuose skaičių per metus. Pamanėme, kad daugelis Švedijos patirčių būtų nesunkiai pritaikomos ir tinkamos Lietuvai“, – sako p. Michaelssonas, vadovaujantis „Lietuvos ir Švedijos akademijai“.
Projektas „Vizija nulis“ Švedijoje pradėtas įgyvendinti dar 1995 m. Metams bėgant, sako pašnekovai, buvo pagalvota, kad reikėtų ne vien kovoti su nelaimių keliuose pasekmėmis, bet keisti mąstymą iš pagrindų.
„Jeigu negalime išvengti eismo nelaimių, galbūt galime sumažinti jų daromą žalą ir pasiekti, kad keliuose nežūtų nė vieno žmogaus“, – sako pašnekovas.
Europos Sąjunga (ES) yra apskaičiavusi, kad dėl žuvusių ar sunkiai sužalotų keliuose kasmet patiriama apie 100 mlrd. Eur socialinių išlaidų. Už kiekvieno, žuvusio kelyje, yra dar keturi žmonės, gavę sunkias stuburo ir smegenų traumas, dar 8 patyrę kitokio pobūdžio sužeidimų bei 50, patyrusių lengvesnes traumas.
Anot p. Michaelssono, šiandieninė padėtis Lietuvos keliuose smarkiai geresnė, palyginti su tuo, kas vyko prieš dvidešimtmetį, tačiau vis dar neužtektinai gera.
„Norime paskatinti žmones kalbėtis apie problemas keliuose, raginti susimąstyti ir ieškoti sprendimų. Norime įtraukti ir daugiau Švedijos žmonių, organizacijų, kad būtų galima dalytis patirtimi ir ją perkelti čia“, – aiškina pašnekovas.
Trys sekundės
Kurį laiką Lietuvoje gyvenantys švedai pastebi ne vieną mūsų ir Švedijos kelių skirtumą. Pavyzdžiui, juokiasi p. Peje, jei porą sekundžių uždelsi užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jau girdi pypsinčius už savęs vairuotojus.
„Suprantu, kad daugelį dalykų lemia dar egzistuojantis paveldas iš Sovietų Sąjungos laikų. Be to, automobilis lietuviams labai svarbus. Galiausiai pastebime ir didelį individualizmą – žmonės galvoja tik apie save. Švedijoje matome daugiau bendruomeniškumo ir kantrybės“, – lygina „Lietuvos ir Švedijos akademijos“ direktorius.
Skirtumų netrūksta ir kalbant apie vairavimo mokyklas. Švedijoje jos, įsitikinę pašnekovai, ugdo naują vairuotojų kartą. Pirmą kartą bandydami vairuotojo pažymėjimus gauna tik maždaug 3–4 iš 10 švedai, be to, nemaža dalis užduočių primena ne įprastas sąlygas, kai klausiama, ką reiškia kelio ženklai ar kas važiuos pirmas, bet kai užduotyje prašoma nurodyti, kas galėtų nutikti vienu ar kitu atveju.
„Tačiau vis dar turime problemą, kad jauni vairuotojai pirmaisiais savo vairavimo metais važinėja greičiau nei turėtų“, – šypsosi p. Fagerlundas, „Lietuvos ir Švedijos akademijos“ įkūrėjas.
Jis pasakoja ir apie dar vieną, vadinamąją trijų sekundžių taisyklę, kurią žino visi Švedijos vairuotojai. „Kai automobilis pajuda prieš jus, turi praeiti trys sekundės, kol jūsų automobilis pasieks tą patį tašką, iš kur pajudėjo prieš jus buvusi transporto priemonė. Toks atstumas bus užtektinas ir saugus. Jeigu kelyje sniegas ar ledas, reikėtų skaičiuoti iki šešių“, – pataria pašnekovas ir pabrėžia, kad tokios smulkmenos – tik nedidelės detalės iš saugesnių kelių paveikslo, tačiau visos jos turi reikšmę, kai kalbama apie galutinį tikslą.
Keisti mąstymą
Skirtumų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, sako pašnekovai, Lietuvos valdžios atstovams įdomūs alkoholio užrakto sistemų taikymo metodai Švedijoje. Jie, sako „Lietuvos ir Švedijos akademijos“ įkūrėjai, itin išplitę, tarkim, 57% automobilių, vežančių vaikus į mokyklas, turi įdiegtus tokius užraktus. Ir skaičius nuolatos auga, nes tokie užraktai diegiami į taksi automobilius, vilkikus.
Alkoholio užraktai Švedijoje naudojami ir neblaiviems vairuotojams drausminti. Tiesa, gana neįprastu būdu.
„Įprastai jeigu vairavai neblaivus ir buvai sustabdytas policijos, netenki teisės vairuoti. Tačiau Švedijoje jos gali neprarasti, jeigu sutinki į savo automobilį už savo lėšas įsidiegti alkoholio užraktą. Žinoma, jeigu skirtos baudos, numatyta laisvės atėmimo bausmė – šitai neatšaukiama, bet teisė vairuoti įsidiegus tokį užraktą, jei pasižadi lankyti medikus, lieka“, – sako p. Michaelssonas.
Ponas Fagerlundas, išgirdęs pastabą, kad Švedijoje vairuotojai kantresni ir važiuoja lėčiau nei lietuviai, šypteli, kad švedams taip pat teko kovoti su viršijančiais leistiną greitį vairuotojais. Drausminti juos mėginta pakelėse paliekant eismo įvykiuose sudaužytų automobilių likučius kaip vaizdinę priemonę, rodos, nusakančią, kuo gali baigtis akceleratoriaus spustelėjimas.
„Žmonės pradėjo važiuoti dar greičiau, kad nematytų nemalonių vaizdų. Suveikė kas kita: pradėjome aiškinti, kiek skirsis kelionės laikas, jeigu bus sumažintas greitis, ir kaip sumenks galimo eismo įvykio žala, jei bus važiuojama lėčiau, – atskleidžia p. Fagerlundas, o p. Michalessonas jam pritaria: – Jeigu nori keisti įpročius, reikia pakeisti ir mąstymą, ir emocijas.“
Šypsena ir kantrybė
Lietuva, „Lietuvos ir Švedijos akademijos“ įkūrėjų nuomone, galėtų prisitaikyti ne vieną dalyką iš švedų patirties. Pavyzdžiui, kalbėti apie pozityvius dalykus, nes negatyvūs sukelia atmetimo reakciją.
„Kartais keliuose trūksta aiškumo, ženklų, informacijos. Jeigu važiuotumėte Švedijoje, kelyje matytumėte mišką ženklų, bet tai leistų lengvai orientuotis. Lietuvoje to pasigendu“, – sako p. Fagerlundas.
Taip pat, tikina p. Michaelssonas, vairuotojai galėtų dažniau šypsotis ir jausti empatiją važiuojantiems tuo pačiu keliu, būti kantresni, vertėtų investuoti ir į vairavimo mokyklas bei mokymą jose.
„Tai kainuotų kur kas mažiau nei bandymai spręsti neigiamas eismo įvykių pasekmes“, – įsitikinęs „Lietuvos ir Švedijos akademijos“ direktorius.
Šaltinis: vz.lt
