Policija užblokavo daugiau fiktyvių elektroninių parduotuvių, negu bet kada anksčiau iki šiol.
Profesionalai pataria Danijos gyventojams, kaip didžiausią metų apsipirkimo dieną – „Juodąjį Penktadienį” (Black Friday) neužkibti ant sukčių kabliuko. Tuo metu, kai daugelis tikrų parduotuvių siūlo neįtikėtinai palankias kainas, sukčiai taip pat stengiasi prisivilioti pirkimo nuotaikoms pasidavusius pirkėjus, siūlydami įvairiausias prekes netikrose internetinėse parduotuvėse. Tai pasiūlymai, už kuriuos sumokėjus prekės niekada neatkeliaus, arba pirkėjai gaus nekokybiškas paveikslėliuose demonstruotų prekių kopijas.
„Kai danai pradeda šturmuoti internetines parduotuves, sukčiams, kurie vykdo tokio pobūdžio kibernetinius nusikaltimus, tarsi atsiveria stebuklų šalies vartai. Kai pinigų srautas plūsteli per tokį metų įvykį, kaip „Juodasis Penktadienis”, IT nusikaltėliai jau būna pasiruošę”, – sako Toke Mølgaard, komunikacijų vadovas, dirbantis įstaigoje, kuri sertifikuoja tinkamas internetines parduotuves.
Policijos padalinys, vykdantis sukčiavimo prevenciją, uždarė daugiau kaip 1000 fiktyvių parduotuvių
Vien šiais metais buvo identifikuotos ir uždarytos 1042 fiktyvios parduotuvės. Reikėtų turėt omenyje, kad praeitais metais tokių parduotuvių, kurios buvo sukurtos tam, kad privilioti Danijos pirkėjus, buvo rata ir uždaryta 718, – teigia Danijos Valstybės prokuroro specialiam ekonominiam ir tarptautiniam nusikalstamumui (Søik) tarnybos atstovai.
Tokį vaizdą pamatysite įėję į policijos surastą ir užblokuotą puslapį
„Net”, kuris valdo „Dankort”, taip pat perspėja tūkstančius, kurie yra pasiruošę nuo vidurnakčio pasinerti į laukinius „Juodojo Penktadienio” pasiūlymus.
„Kiekvienais metais mes matome pavyzdžius, kaip nusikaltėliai kuria tinklalapius, kurie tą dieną žmones vilioja dempingo kainomis. Žmonės būna taip įsitraukę į mažų kainų paieškas, kad sukčiams tampa lengviau jais manipuliuoti”, – teigia Søren Winge, „Nets ” atstovas spaudai. Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad tik per „Juodąjį Penktadienį” jūs turėtumėte būti toks dėmesingas, nes net ir teisėtos parduotuvės siūlo tokias dideles nuolaidas, kad jums tai gali būti panašu į pasiūlymus, esančius fiktyviuose puslapiuose.
„Patikrinkite įmonės, kurioje jūs perkate internetu, fizinį adresą. Net ir tuo atveju, jei yra nuoroda į adresą, mūsų patirtis rodo, kad niekada nėra tikrų adresų, susijusių su fiktyviais puslapiais. Jūs negalite matyti, ar jis yra Belgijoje, Kinijoje ar Vojens. Visada yra kontaktinės formos, tačiau fizinio adreso netikruose puslapiuose nėra”, – sako Dorte Køhler Frandsen, SØIK elektroninių nusikaltimų pareigūnė.
Žemiau yra keletas dalykų, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį apsipirkinėdami per „Juodąjį Penktadienį”
- Netaisyklinga kalba. Fiktyvūs puslapiai dažniausiai būna sukurti užsienyje, todėl danų kalba dažnai ten būna netaisyklinga, pvz. su akivaizdžiom gramatikos klaidom ar tiesiog nesuprantamais sakiniais, kadangi tekstai būna verčiami internetinio vertėjo pagalba. Dažnai tekste pasitaiko įsiterpusių angliškų žodžių.
- „Apie mus”. Teisėtoje svetainėje paprastai yra punktas „Apie mus”, kuriame būna pasakojama šiek tiek istorijos apie įmonę. Fiktyvioje svetainėje tokia informacija irgi gali būti, tačiau kalba taip pat nebus taisyklinga. Jeigu abejojate, ar internetinė parduotuvė teisėta, skirkite kelias minutes perskaityti, kaip įmonė save pristato.
- Pardavėjo adresas. Pasitikrinkite, ar egzistuoja įmonės fizinis adresas. Pateikta kontaktinė forma leidžia parašyti, bet iš jos nesužinosite, kurioje pasaulio vietoje sėdi jūsų pinigų laukiantys asmenys.
- Venkite vardinių prekių, kurios siūlomos pirkti už neįprastai žemą kainą. Jei ieškote firminių produktų, tokių kaip „Burberry”, „Mulberry”, „Nike” ir „Marc Jacobs”, esate teisūs, jeigu galvojate skeptiškai apie per daug gerus pasiūlymus. Pavyzdžiui, vargu, ar Nike pardavinėtų batų porą už 350 kronų, jei paprastai jie kainuoja 2000 kronų.
- Mokėkite tik kortele arba Mobilepay. Fiktyvūs puslapiai dažnai reklamuoja daugybę mokėjimo parinkčių. Tačiau artėjant prie mokėjimo procedūros, paprastai pasirodo, kad skirtingų mokėjimo variantų skaičius yra gana ribotas. Tačiau jūs turėtumėte mokėti tik debetine kortele kaip Dankort, VISA ar Mastercard. Jei mokėsite kortele, jums bus taikoma vadinamoji opozicijos schema. Tai reiškia, kad dažniausiai jūs galite susigrąžinti pinigus iš savo banko, jei negavote prekės. Jei gausite sufalsifikuotą daikto kopiją, jums nebus taikoma opozicijos schema. Jei mokate Mobilepay, iš jūsų prašoma to paties, kaip ir mokėjimui naudojant debetinę kortelę.
- Tinkamas URL. Prieš mokėdami patikrinkite URL. Jei yra ir „https”, ir jei yra užraktas, galite būti pagrįstai įsitikinęs, kad esate saugiame mokėjimo puslapyje.
- CRV numeris. Jeigu perkate iš interneto parduotuvės, kur atrodo kaip įkurta Danijoje, taip pat verta pasitikrinti kompanijos CRV numerį. Jeigu jo nerandate, parduotuvė gali būti fiktyvi. Geriausia vieta pasitikrinti CRV – čia:
Šią informaciją portalui tv2.dk suteikė: SØIK, e-mærket, Forbruger Europa, Nets, DIBS.
Šaltinis: tv2.dk
