Vienuoliktą kartą žurnalo „The Economist” matuojamas „demokratijos indeksas” parodė, kad beveik kiekviename pasaulio regione politinis dalyvavimas aktyvėja. Nusivylę politinių institucijų veikla ir sprendimais, gyventojai savo pyktį nukreipė į veiksmus į balsavimą ir protestus.
Pasak šio „demokratijos indekso”, demokratiškiausia 2018 metų pasaulio šalis yra Norvegija. Surinkusi 9,87 taškus iš 10 galimų, Norvegija atsidūrė 167 analizuotų valstybių sąrašo viršuje.
Antroje vietoje – Islandija, toliau seka Švedija (tai demokratiškiausia ES valstybė), Naujoji Zelandija, Danija, Kanada, Suomija, Australija ir Šveicarija.
Šios dešimt valstybių, surinkusių daugiau nei devynis taškus, apibūdinamos „visiškos demokratijos” terminu. Toje pačioje kategorijoje, tačiau surinkusios nuo aštuonių iki devynių balų, atsidūrė Nyderlandai, Liuksemburgas, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Malta, Ispanija ir Urugvajus. Visos šios 20 šalių sudaro tik 4,5 procento visų pasaulio gyventojų.
Priešingoje skalės pusėje yra Afganistanas, Sirija, Saudo Arabija, Jemenas, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Kongas ir Šiaurės Korėja. Turkija nukrito daugiausia nuo 2017-ųjų. Gruzija ir Italija taip pat smarkiai nukrito. JAV pastebimas stabilus kritimas nuo 2006-ųjų. Nuo 2016-ųjų šalis atsiduria „nepakankamos demokratijos” kategorijoje, ta pati kategiorija priskiriama ir Prancūzijai bei Italijai.
Rusija atsidūrė „autoriotarinių režimų” kategorijoje, toje pačioje kompanijoje yra ir Azerbaidžanas bei Iranas.
Armėnija, Estija, Latvija ir Lietuva išskiriamos kaip valstybės, kuriose per pastaruosius metus demokratija sustiprėjo.
„Demokratijos indeksas” remiasi šiomis kategorijos: rinkimų procesu ir pliuralizmu, vyriausybės veikimu, politiniu dalyvavimu, demoratine politine kultūra ir pilietinėmis laisvėmis.
Parengta pagal „Norway Today”, thelocal.se ir „The Economist”.
