Šiemet daugumai Velykos nusimato kitokios nei įprastai, be įprasto gausaus artimųjų ir draugų būrio ar aktyvių veiklų. Tačiau, nepaisant epidemijos atneštų vargų, švęsti vis vien norisi. Tad kokiomis Velykų tradicijomis, kurias būtų galima pritaikyti ir šiam laikmečiui, pasižymi Skandinavijos šalys?
DANIJA
Ypač svarbus daniškų Velykų elementas – Påskefrokost, arba Velykų pietūs, dažniausiai besitęsiantys beveik pusdienį. Jų metų nestinga ne tik skanėstų, kuriais nukraunamas visas stalas, bet ir alkoholio. Populiariausi Påske (daniškų Velykų) alkoholiniai gėrimai yra akvavitas ir Påskebryg – specialiai Velykoms verdamas alus, kurio galima įsigyti tik nuo kovo pradžios iki Velykų. Velykinis alus paprastai būna stipresnis, dažnai jis pagardinamas prieskoniais. Karštajam patiekalui dažnai pasirenkama aviena. Šventinį stalai danai mėgsta puošti pavasariniais žalumynais ir gėlėmis.
Danijoje Velykos neįsivaizduojamos be margučių. Čia populiarūs ir vadinamieji „saulės kiaušiniai” (solæg). Ši tradicija atsirado pietinėje Danijoje: kiaušiniai kietai išverdami su svogūnais, jų trynys tampa tamsus. Tada jie bent savaitei panardinami į sūrų tirpalą, o galiausiai suvalgomi su garstyčiomis.
Danai mėgsta su margučiais susijusius žaidimus. Vienas tokių – kiaušinių mėtymas. Dalyviai sustoja lauke prie linijos ir mėto margučius, laimi numetęs toliausiai. Danai taip pat mėgsta ridenti margučius, popoliari ir margučių medžioklė: suslepiami šokoladiniai kiaušiniai ir jų ieškoma. Vaikai dovanų dažnai gauna didžiulį velykinį kiaušinį, kurio viduje pilna saldainių. Danai taip pat mėgsta puošti namus dirbtiniais margučiais.
Išskirtinė danų Velykų tradicija – gækkebreve (snaigės formos laiškai). Kelias savaites prieš Velykas vaikai iš popieriaus iškarpo snaigės formos laiškus ir ant jų užrašo erzinantį eilėraštuką. Šis laiškas yra anoniminis, bet pasirašomas tokiu kiekiu taškų, kiek raidžių siuntėjo varde. Jei gavėjas gali atspėti, iš ko gavo laišką, tada siuntėjas būna skolingas jam šokoladinį velykinį kiaušinį. Jeigu atspėti visgi nepavyksta, tada jau gavėjas būna skolingas kiaušinį siuntėjui. Prie laiško paprastai pridedama snieguolė – daniškas Velykų simbolis. Anksčiau tai buvo suaugusiųjų tradicija, bet ją galiausiai perėmė vaikai.
ŠVEDIJA
Švedai per Velykas taip pat neapsieina be kiaušinių. Margučiai yra svarbiausias velykinio stalo atributas. Kiaušiniai gali būti patiekiami su ikrais arba krevečių padažu. Populiarus švediškas velykinis patiekalas – Janssons frestelse („Jansono pagunda”). Jis gaminamas iš grietinės, bulvių, svogūnų ir ančiuvių. Taip pat valgoma daug marinuotos silkės arba lašišos su krapais. Žinoma, viskas gausiai nuplaunama alkoholiu – alumi ar brännvin arba aquavit, palydint tostais, o vaikai geria påskmust – specialiai šventei gaminamą saldų nealkoholinį gėrimą.
Išskirtinė švedų Velykų stalo puošmena – ryškiai dažytos plunksnos. Ši puošimo tradicija siekia dar XIX a. – plunksnos simbolizavo Kristaus kančią.
Švedijoje mėgstami didžiuliai gražiai dekoruoti popieriaus „kiaušinio lukštai“, pilni saldumynų. Švedijoje taip pat populiari margučių medžioklė – mėgstama ieškoti tiek margučių, tiek šiuos didžiųjų saldumynų kiaušinių.
NORVEGIJA
Velykos Norvegijoje žymi beprasidedantį pavasarį. Čia taip pat populiari didžiulių kiaušinių su saldumynais medžioklė – niekas nėra jai per senas. Plačiai paplitę ir margučiai, namus ir šventinį stalą mėgstama puošti geltonomis žvakėmis ir geltonomis gėlėmis – narcizais, tulpėmis.
Norvegai mėgsta įvairiausius protmūšių tipo žaidimus, be to, Norvegija yra viena iš labiausiai laikraščius skaitančių valstybių. Tad Velykų proga dauguma laikraščių ir žurnalų išleidžia specialų numerį su visai šeimai skirtais įvairiausiais žaidimais, testais ir spėlionėmis. Jie vadinami påskenøtter.
Itin svarbi Norvegijai būdinga Velykų šventės tradicija – påskekrimmen. Tai detektyvinių istorijų skaitymas arba žiūrėjimas. Be jų norvegiškos Velykos sunkiai įsivaizduojamos.
Nordic Noir žanras pastaruoju metu išpopuliarėjo ir už Norvegijos ribų, ir ne be priežasties – jis išties įtraukia. Tad geras norvegiškas detektyvas gali būti puikus šventinio laikotarpio leidimo būdas.
Parengta pagal „The Local”, „The Copenhagen Post”, scandinavianstandard.com, theculturetrip.com ir nww.no.
