Didelė dalis lietuviškų įmonių komandiruoja darbuotojus laikiniems darbams į Švediją. Iki šiol Lietuvoje neapmokestinami komandiruotpinigiai yra finansiškai patrauklus sprendimas: didelės algos “į rankas” ir maži mokesčiai. Komandiruotėse dažniausiai būstą ir transportą taip pat parūpina darbdavys, tačiau kiek ilgai tokia sistema yra legali?
Lietuvoje įdarbintas ir į Švediją komandiruojamas asmuo gauna sutartą atlyginimą, nuo kurio mokami socialiniai mokesčiai, kita, kur kas didesnė algos dalis – neapmokestinti dienpinigiai. Tačiau tokia lengvata turi savo ribas ir kuo toliau, tuo labiau kritikuojama abiejų šalių mokestinių sistemų. Nuo algos mokami mokesčiai sudaro socialinių draudimų pagrindą, tad nekeista, kad valstybės stengiasi užtikrinti šį pajamų į biudžetą srautą.
Dažnas darbdavys skuba atsakyti: “mes visus mokesčius mokam Lietuvoje”. Jeigu asmens komandiruotės neviršija 183 dienų 12-kos mėnesių laikotarpyje – toks atsakymas tinka, tačiau kas galioja tiems, kurie Švedijoje dirba ilgiau?
Europos Sąjungos direktyvose nėra numatytos komandiruotpinigių sumos, tai sprendžia kiekviena šalis atskirai, tad aiškinantis mokestines prievoles būtina gilintis į siunčiančios ir priimančios šalies vidinius įstatymus. Lietuvoje numatytas neapmokestinamų komandiruotpinigių maksimumas, 65 eurai per parą, Švedijoje – 360 kronų (34 eurai). Skirtumas akivaizdus.
Dirbant Švedijoje ilgiau kaip 183 dienas per 12 mėnesių, atsiranda prievolė čia deklaruoti ir mokėti gyventojo pajamų mokestį (GPM). Anot Švedijos mokesčių inspekcijos, dienpinigiai, kurie viršija 360 kronų, turėtų būti deklaruojamos kaip GPM apmokestinamos pajamos (yra kitų niuansų deklaruojant). Dienpinigiai yra didesnių pragyvenimo išlaidų padengimas dirbant svečioje šalyje, ne papildomas, neapmokestinamas atlygis.
Paprasta taisyklė – Švedijoje už viską turi sumokėti mokesčius. Paradoksalus pavyzdys, kai 2018 metais šalyje masiškai degė miškai, gesinti jų skubėjo tuo metu atostogavę ar jau į pensiją išėję gaisrininkai. Be poilsio dirbančius gaisrininkus maitino ir girdė vietiniai žmonės, o pagal mokesčių inspekciją, su metine deklaracija jie turėtų įvertinti “gautą naudą” (maistą) ir nuo to susimokėti GPM. Tokia Skatteverket žinutė susilaukė žiniasklaidos dėmesio ir visuomenės kritikos, bet tai yra tik kitoje šviesoje išryškėjusi įprasta sistema.
Mūsų konsultantai išmano teisės ir mokesčių niuansus tarp Lietuvos ir Švedijos. Esam pasiruošę įsigilinti į Jūsų situaciją ir užsibrėžtus verslo tikslus Švedijoje. Consultė AB biurai Helsingborge ir Stokholme.
Vaida Strazda [email protected]
Lina Mandrijauskienė [email protected]
Inga Jankevičienė [email protected]
