„Kad būtum sėkmingas versle, turi rūpėti sau labiau nei darbas“ – teigia Tomas Kaulinskas, pripažintas ilgalaikių asmenybės pokyčių ekspertas –asmeninio efektyvumo bei efektyvaus vadovavimo Treneris. Tomas jau daugiau nei 16 metų specializuojasi ir dirba su žmonių mąstymo bei elgesio įpročių giluminėmis transformacijomis.
Pasak jo, mokymuose dažnai paaiškėja, kad vadovams trūksta atsakomybės. Skamba provokuojančiai, tačiau būtent dėl atsakomybės stokos vadovai patiria lėtinį nuovargį ar net „perdega“ taip tapdami didžiausiu savo verslo „inkaru“.
Vadovo atsakomybės lygmuo paaiškėja po asmenybės portreto testo, kurį pildo kiekvienas, atėjęs į DaVinci 365® ARCHITECTUS ir PHRONESIS vadovų akademija® mokymus. Testas apima ir kitas savybes: atvirumą, supratingumą, pasitikėjimą savimi, gebėjimą planuoti laiką, tačiau atsakomybė – vienas fundamentalių dalykų, su kuriuo dirbame pirmiausiai. Labai dažna ir normali žmogaus, gavusio „minusinį“ atsakomybės įvertinimą reakcija – nenoras pripažinti ar atmetimas. Juk nuo mažens esame mokomi, kad būti neatsakingiems yra labai blogai. Atsakomybė daugelio žmonių dažniausiai suvokiama kaip santykis su kitais: ar laikomės susitarimų, įsipareigojimų. Iš tiesų, atsakomybė susideda iš dviejų dalių: atsakingumas prieš kitus ir prieš save. Būtent šios, drįsčiau sakyti, – svarbesnės atsakomybės dalies stokoja daugelis mūsų ir tai yra vaikystėje matytų pavyzdžių ar įskiepytų nuostatų pasekmė. Dėl to, kai kur nors išgirstame apie būtinybę visų pirma tinkamai pasirūpinti savimi, dažniausiai nė nežinome, kodėl tai svarbu, nuo ko pradėti ir kaip tai daroma.
Vadovai kuria verslus, bet daro tai savo poilsio ir asmeninio gyvenimo sąskaita. Anksčiau ar vėliau toks vadovas „perdega“, t. y. nustoja džiaugtis savo ir komandos veikla, nevertina rezultatų, mato tik trūkumus, erzinasi, pyksta, reikalauja iš savęs ir darbuotojų vis daugiau, bet jokie pasiekti rezultatai iš tiesų nedžiugina. Tokie verslininkai konsultacijose man prisipažįsta, kad paskutinį kartą atostogavo dvi savaites prieš dešimtį metų, o uždarę savo kabineto duris (net jei ką tik viešumoje šypsosi ir juokavo) jie panyra į abejones – kokia apskritai yra visos šios veiklos prasmė. Paradoksas, kad žmogus gali vadovauti verslui, kurio apyvarta kad ir šimtas milijonų eurų, bet kai paklausiu jo, kas gero jo gyvenime ar veikloje nutiko per metus, tik gūžteli pečiais – nieko ypatingo… Tokio žmogaus sėkmės, išsipildymo pojūtis amžinai lieka kažkur už kampo: kai pasieks didesnę apyvartą, kai išplės verslą dar į tris šalis, kai uždirbs milijoną ir t.t. Metai bėga, o laikas džiaugtis savo ir komandos rezultatais niekada neateina.
Daug pavyzdžių, kai savimi tinkamai nesirūpinantys žmonės anksčiau ar vėliau tampa neatsakingas ir kitų atžvilgiu. Tai reiškia, kad tik laiko klausimas, kada toks įmonės vadovas, kuris per metus pusantro šimto dienų praleidžia komandiruotėse ir miega po 4-5 valandas, pradės „degti“ emociškai ir psichologiškai. Ir kai tas „perdegimas“ prasideda, vadovas vis dažniau paveda savo komandą: pamiršta darbus, prisiima daugiau įsipareigojimų nei gali įvykdyti, daro klaidas ar priima neapgalvotus sprendimus. Kartais kalbamės po to, kai jie jau būna patyrę rimtų sveikatos problemų, išgyvenę skyrybas ar kitokias neatsakomybės pasėkmes, o kartais žmonės ateina ieškoti išeičių anksčiau.
Labai dažnai tie vadovai, kurie „degina“ save – „degina“ ir savo komandos žmones. Jie nesuvokia, kur yra ta riba, kur žmogui reikia leisti pailsėti ir aš iš tokių žmonių pastoviai girdžiu, kad štai, dar vienas geras darbuotojas išėjo, nes nebeatlaikė darbo krūvio. Ir tas vadovas stebisi – nebesuprantu, moku didžiausius atlyginimus rinkoje, ko jie dar nori? Bet pinigai žmones motyvuoja tik labai trumpai, yra kiti dalykai, kurie daug svarbesni – pasitikėjimas, įvertinimas, išsipildymo pojūtis, o pervargus visi šie dalykai nublanksta ir išnyksta.
Vis dėlto, žmonės, kurie išgirsta ir nusprendžia rūpintis savimi, jie tiesiog dirba vis mažiau ir padaro vis daugiau. Pavyzdžiui, vienos gamybinės įmonės vadovas iš Kauno atėjo pas mane tikėdamas, kad dirbti keturiolika valandų per parą yra visiškai normalu. Po konsultacijų ir mokymų jis išėjo dirbdamas pusę dienos, o kitą pusę arba tvarko asmeninius reikalus arba grįžta į Vilnių, kur gyvena šeima, draugai, kad praleistų laiką su jais, pasportuotų ar užsiimtų tuo, ką jau daug metų buvo apleidęs. Jis iki šiol negali patikėti, kaip taip gali būti – dirbdamas pusę dienos padaro dvigubai daugiau, nei anksčiau ir verslui sekasi geriau. Iš tiesų, jokio stebuklo nėra – keičiasi vadovo vidinė būsena, keičiasi santykis su komanda, išnyksta nuolatinė emocinė įtampa, atsiranda visai kitokia priimamų sprendimų kokybė ir gerėja rezultatai. Žmonės, kurie „siautėja“ darbe, šaukia ant darbuotojų, piktinasi, yra nuolat suirzę – jie ne blogi, jie – pervargę , bet to nepastebi arba nepripažįsta. Aš irgi buvau toks vadovas, o dabar suprantu, kad tai buvo į kampą įvaryto, perdegusio ir nuolatiniame strese gyvenančio žmogaus elgesys.
Mūsų pokyčių programose vadovai turi savo Trenerį, kuris, kai reikia, kontroliuoja, nukreipia ar palaiko, kad DaVinci 365® ARCHITECTUS bei PHRONESIS vadovų akademija® programos dalyviai atliktų visus būtinus veiksmus ir užduotis. Taip, kartais vadovai būna priversti padaryti tai, ką reikia, nors ir labai nesinori dėl savo įsisenėjusių įpročių, bet būtent dėl to jie pasiekia realius ilgalaikius pokyčius. Tiesą sakant, jau įpusėję programą maždaug trečdalis vadovų sako: „Man jau dabar atsipirko tie mokymai, galėčiau baigti programą ir išeičiau patenkintas.“ O po metų kas antras mokymų dalyvis sako, kad jo lūkesčiai buvo viršyti ir jie vėl pradėjo nuoširdžiai mėgautis ta veikla, kuria užsiima.
Nauja PHRONESIS vadovų akademija® mokymų programos grupė startuoja gegužės 16d. Stokholme su Trenere Vaida Strazda.
Daugiau informacijos apie programą ir registraciją rasite čia: https://bit.ly/4hJ7iUE
Nauja DaVinci 365® ARCHITECTUS pokyčių programos grupė startuoja spalio mėnesį Stokholme su programos kūrėju ir Treneriu Tomu Kaulinsku.
Daugiau informacijos apie programą ir registraciją rasite čia: https://bit.ly/4bb0s7Q
