Allemansrätten – tai Švedijos visuotinė teisė į gamtą, leidžianti kiekvienam laisvai judėti gamtoje, stovyklauti, uogauti ir mėgautis kraštovaizdžiu, tačiau reikalaujanti atsakingo elgesio ir pagarbos aplinkai. Sužinok, ką galima ir ko negalima daryti pagal šią unikalią teisę
Allemansrätten, arba visuotinė teisė į gamtą, yra unikali Švedijos (taip pat Suomijos ir kai kurių kitų Skandinavijos šalių) teisinė ir kultūrinė nuostata, leidžianti kiekvienam žmogui laisvai judėti ir naudotis gamta – nepriklausomai nuo to, ar žemė yra valstybinė, ar privati. Tai yra viena iš labiausiai vertinamų Švedijos tradicijų, kurios šaknys siekia šimtmečius, o šiuolaikinėje visuomenėje ji įgauna dar didesnę reikšmę. Svarbiausias principas – „netrukdyk ir neniokok” (švediškai: „Inte störa, inte förstöra”). Ši teisė remiasi pasitikėjimu ir pagarba gamtai bei aplinkiniams.
Allemansrätten taisyklės ir atsakomybė
Nors Allemansrätten suteikia daug laisvių, tai nėra „laisvė daryti bet ką“. Kiekvienas, naudodamasis šia teise, turi elgtis atsakingai. Ši teisė grindžiama pasitikėjimu tarp visuomenės ir gamtos savininkų bei bendru sutarimu, kad kiekvienas žmogus elgsis atsakingai, pagarbiai ir aplinkai draugiškai.
Ką galima daryti:
Vaikščioti mišku ir pievomis, net jei jos priklauso privačiam savininkui. Kiekvienas turi teisę laisvai judėti gamtoje, net jei tai yra privati žemė, tol, kol tai daroma atsakingai. Tai reiškia, kad galite mėgautis pasivaikščiojimais miško takeliais ar važinėti kalnų dviračiais, tačiau turite vengti pasėlių, ganyklų su gyvuliais ir arti gyvenamųjų namų esančių teritorijų.
Uogauti, grybauti ar gėles rinkti (išskyrus saugomas rūšis). Visi turi teisę laisvai rinkti natūraliai gamtoje augančias miško gėrybes, tokias kaip mėlynės, bruknės, avietės, spanguolės, grybai ar vaistažolės. Tačiau svarbu žinoti, kad negalima rinkti retų, saugomų ar nykstančių augalų, kurie įtraukti į specialius sąrašus. Renkant gamtos dovanas reikia elgtis atsakingai – neardyti samanų, nejudinti gyvūnų buveinių, o likusias vietas palikti tokiame pačiame arba geresniame stovyje, nei radote.
Trumpam pasistatyti palapinę arba praleisti naktį lauke. Kiekvienas žmogus turi teisę vieną naktį pasistatyti palapinę be žemės savininko leidimo, jei tai daroma nedirbamoje teritorijoje – pavyzdžiui, miške, kalnuose, pievose ar prie ežerų. Svarbu, kad palapinė būtų statoma atokiau nuo gyvenamųjų pastatų (dažnai rekomenduojama laikytis ne mažesnio kaip 150 metrų atstumo) ir kad nebūtų keliama triukšmo ar daroma žalos aplinkai. Jei norite stovyklauti toje pačioje vietoje ilgiau nei vieną naktį ar su didesne grupe žmonių, privalote gauti žemės savininko sutikimą. Taip pat būtina paisyti vietinių draudimų, ypač gamtos rezervatuose ar nacionaliniuose parkuose, kur gali būti taikomi papildomi apribojimai.
Ko negalima daryti:
Artintis prie gyvenamųjų namų be leidimo. Negalima vaikščioti, stovyklauti ar kitaip naudotis privačia teritorija arti namų, ūkių ar sodybų. Reikia laikytis pagarbaus atstumo ir gerbti gyventojų privatumą.
Kurti laužus pavojinguose vietose ar be leidimo. Laužų kūrimas yra leidžiamas tik tam skirtose vietose, kur nėra gaisro pavojaus. Per sausras ar stiprų vėją net maži laužai gali sukelti didelį pavojų. Regionų ar savivaldybių interneto puslapiuose paprastai nurodomos laikinos gaisro rizikos zonos. Svarbu žinoti, kad draudžiama kirsti medžius ar rinkti malkas. Net ir nukritę rąstai priklauso žemės savininkui
Šiukšlinti, triukšmauti ar niokoti aplinką. Viskas, ką atsinešate į gamtą, turi būti išsinešta. Taip pat draudžiama naikinti augalus, žaloti medžius, ardyti samanas, trikdyti gyvūnus, skaldyti uolas ar kitaip paveikti natūralią aplinką. Garso kolonėlių naudojimas ar triukšmingas elgesys taip pat laikomi pažeidimu.
Važinėti motorinėmis transporto priemonėmis ne keliais. Draudžiama važiuoti motociklais, keturračiais, automobiliais ar kitomis transporto priemonėmis per pievas, miškus ar pelkes. Motorinės veiklos leidžiamos tik viešaisiais keliais arba specialiai tam pritaikytose vietose.
Žvejoti ar medžioti be specialių leidimų. Ši veikla griežtai reguliuojama. Žvejyba daugelyje vandens telkinių reikalauja leidimo (žvejo bilieto), o medžioklė galima tik su licencija ir tik tam skirtuose plotuose. Pažeidimai gali užtraukti ne tik baudas, bet ir baudžiamąją atsakomybę.
Jeigu planuojate kelionę Švedijoje ar į Švediją ir norite mėgautis nuostabia gamta, svarbu suprasti, kaip atsakingai naudotis Allemansrätten – visuotine teise į gamtą. Ši unikali Švedijos tradicija leidžia kiekvienam laisvai keliauti gamtoje, tačiau kartu reikalauja atsakomybės ir pagarbos aplinkai bei kitiems žmonėms. Svarbu nepamiršti, kad Allemansrätten nėra beribė teisė, o veikiau laisvė su aiškiomis ribomis. Ji leidžia kiekvienam žmogui mėgautis gamta, tačiau reikalauja elgtis atsakingai
Parengta pagal: naturvardsverket.se
