Pastaraisiais metais Norvegijoje sparčiai plinta vadinamasis darbas per programėles – veikla, kai paslaugos teikiamos naudojantis įvairiomis programėlėmis. Maisto ir siuntų pristatymo kurjeriai, taksi paslaugų teikėjai, valytojai, auklės, net IT specialistai vis dažniau pragyvenimui uždirba teikdami paslaugas skaitmeninėse platformose. Tačiau tyrimai rodo, kad toks darbo modelis dažnai tampa ne galimybe, o spąstais, ypač užsieniečiams.
- Taip pat skaitykite: Vidurinė klasė Skandinavijoje: kiek reikia uždirbti Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje?
Prastas atlygis ir ilgos darbo valandos
Fafo instituto tyrimai rodo, kad beveik pusė maisto pristatymo darbuotojų uždirba mažiau nei 220 tūkst. Norvegijos kronų per metus – gerokai mažiau už kitų savarankiškai dirbančių asmenų vidurkį. Valymo ir pristatymo paslaugos priskiriamos prie prasčiausiai apmokamų sričių šalyje, o jose gaunamas uždarbis gali būti iki 40 proc. mažesnis negu daugumos samdomų darbuotojų.
Darbo sąlygos taip pat sunkios: pamainos ilgos, pajamos priklauso nuo užsakymų srauto, o visą riziką – nuo transporto priemonių priežiūros iki ligos ar draudimo – tenka prisiimti pačiam darbuotojui. Tai paradoksalu: nors platformos reklamuoja darbą kaip laisvę ir nepriklausomybę, iš tikrųjų jis reiškia menką uždarbį, nesaugumą ir socialinės apsaugos stoką.
- Taip pat skaitykite: Darbo ir gyvenimo balansas Norvegijoje – mitas ar realybė?
Imigrantai – labiausiai pažeidžiami
Norvegijos statistikos tarnybos duomenimis, apie 75 proc. maisto pristatymo darbuotojų yra gimę užsienyje. Daugeliui jų darbas platformose tampa pirmuoju žingsniu į darbo rinką, nes įsidarbinimo reikalavimai minimalūs – pakanka turėti dviratį ar automobilį, išmanųjį telefoną ir galiojančius leidimus gyventi. Tačiau šis „pirmasis žingsnis“ neretai virsta aklaviete: darbuotojai lieka įstrigę menkai apmokamose ir nestabiliose pareigose. Fafo tyrimų vadovė Kaja Reegård pažymi, kad šie žmonės gyvena „už visuomenės, kurią pažįstame, ribų“. Ji pabrėžia, jog daugelis darbuotojų patiria neviltį ir stiprų nesaugumo jausmą.
Norvegijos politikai perspėja, kad platformos ardo šalies darbo rinkos modelį, ilgus metus užtikrinusį sąžiningas darbo sąlygas ir orų atlyginimą. Socialistų kairės partijos atstovė Sunniva Holmås Eidsvoll teigia, jog tokios įmonės kaip Uber, Bolt ar Foodora „griauna norvegų darbo modelį“, todėl būtina imtis ryžtingų veiksmų. Partija siūlo uždrausti laikinojo ar agentūrinio įdarbinimo praktiką šiame sektoriuje – kaip jau padaryta statybose. Darbo ir socialinės įtraukties ministrė Tonje Brenna pabrėžia, kad būtina nuolat stebėti šią darbo formą ir užtikrinti, jog galiojantys įstatymai būtų taikomi visiems.
- Taip pat skaitykite: Kiek kainuoja gyvenimas Osle 2025-aisiais? Išsamus žvilgsnis į Norvegijos sostinės išlaidas
Norvegijos vyriausybė imasi priemonių
Nuo 2024 m. įsigaliojo nauja darbo teisės nuostata: darbuotojas laikomas samdomu, jei platforma atitinka bent tris iš septynių kriterijų, pavyzdžiui, nustato darbo užmokestį, darbo laiką ar užduotis. Ši nuostata turėtų sumažinti piktnaudžiavimus, kai žmonės faktiškai dirba kaip darbuotojai, bet klasifikuojami kaip „savarankiškai dirbantys“. 2025 m. pristatytame veiksmų plane prieš socialinį dempingą numatyta stiprinti platformų darbuotojų teises, griežtinti atsakomybę už atlygio nemokėjimą, gerinti institucijų bendradarbiavimą ir įdiegti HSE (sveikatos ir saugos) korteles, kurios palengvins darbo rinkos kontrolę.
Ataskaitoje NOU 2021 rekomenduojama aiškiau apibrėžti, kas laikytinas darbdaviu, o kas – samdomu darbuotoju ar savarankiškai dirbančiu asmeniu, kad būtų išvengta neaiškių statusų ir galimų manipuliacijų. Profesinės sąjungos, tokios kaip Fellesforbundet, taip pat ragina užtikrinti, jog darbuotojai nebūtų klaidingai priskiriami savarankiškai dirbantiems ir neprarastų teisės į kolektyvines sutartis bei socialines garantijas. Norvegija susiduria su rimtu iššūkiu – užtikrinti, kad platformų darbuotojai, tarp jų ir gausi imigrantų dalis, nebūtų išnaudojami ir netaptų nuolatine „žemiausiąja klase“.
Vyriausybės iniciatyvos rodo, kad problema pripažįstama rimta ir siekiama ją spręsti tiek teisinėmis, tiek socialinėmis priemonėmis. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, jog sėkmei reikės ne tik naujų įstatymų, bet ir veiksmingo jų taikymo, glaudesnio institucijų bendradarbiavimo bei aktyvesnio profesinių sąjungų įsitraukimo.
Daugiau SkandinavijaToday naujienų:
Norvegijos 2025 m. rinkimai: partijų ir politikų gidas
Norvegijoje maistas pabrango beveik 6 proc.: ministrė vadina kainų šuolį „nepriimtinu“
Ar Z karta pasiruošusi darbo rinkai? Norvegijos pavyzdys.
