Norvegijos vyriausybė kreipėsi į šalies savivaldybes su prašymu 2026 metais apgyvendinti papildomus 3 000 pabėgėlių. Tokiu būdu bendras planuojamas priimamų asmenų skaičius dar labiau išaugtų, o vietos valdžiai tektų pasirengti didesniam integracijos ir apgyvendinimo krūviui.
Imigracijos ir integracijos institucijos nurodo, kad poreikis didinti vietų skaičių susijęs su besikeičiančia tarptautine situacija bei įsipareigojimais priimti apsaugos prašančius asmenis. Dalis atvykstančiųjų – karo pabėgėliai iš Ukrainos, taip pat žmonės iš kitų konfliktų zonų. Nors pastaraisiais metais atvykstančiųjų srautai buvo svyruojantys, prognozuojama, kad 2026-aisiais gali prireikti daugiau apgyvendinimo vietų nei planuota anksčiau.
Savivaldybės Norvegijoje atlieka esminį vaidmenį pabėgėlių priėmimo procese – jos atsakingos už būsto suteikimą, kalbos kursus, švietimo organizavimą vaikams bei integraciją į darbo rinką. Dalis vietos valdžios atstovų jau anksčiau įspėjo apie ribotus būsto išteklius ir didėjančias socialinių paslaugų sąnaudas, ypač didžiuosiuose miestuose. Vis dėlto centrinė valdžia ragina savivaldybes parodyti solidarumą ir pabrėžia, kad integracija ilgainiui gali būti naudinga tiek vietos ekonomikai, tiek darbo rinkai.
Vyriausybės atstovai akcentuoja, kad papildomi 3 000 žmonių – tai realistiškas ir valdomas skaičius nacionaliniu mastu, tačiau pripažįsta, jog kai kurioms savivaldybėms tai gali tapti rimtu organizaciniu iššūkiu. Todėl numatoma skirti finansinę paramą ir stiprinti koordinavimą tarp valstybės institucijų bei vietos bendruomenių.
Migracijos politika Norvegijoje pastaraisiais metais tapo jautria politine tema. Vieni ragina laikytis griežtesnės linijos ir riboti priėmimą, kiti pabrėžia humanitarinę atsakomybę ir šalies galimybes prisidėti prie tarptautinių pastangų. Artimiausiais mėnesiais savivaldybės turės pateikti atsakymus dėl galimų apgyvendinimo vietų, o galutinis priimamų pabėgėlių skaičius paaiškės po derybų su vietos valdžia.
Norvegija išlieka viena aktyviausiai prie humanitarinių iniciatyvų prisidedančių Europos valstybių, tačiau augant skaičiams vis dažniau keliamas klausimas – kaip suderinti solidarumą su praktiniais integracijos pajėgumais.
