Penki klaipėdiečiai policijos pareigūnai, mėnesį praleidę Slovėnijos pasienyje, įsitikino: ne visi pabėgėliai namus palieka vejami skurdo. Prieštaringas emocijas patiria ir uostamiestyje registruotų transporto įmonių darbuotojai – vežėjai skaičiuoja milžiniškus nuostolius dėl tūkstančių Europos keliuose vilkikų tykančių pabėgėlių.
Visą parą plūsta minios
Slovėnijos pietuose, prie sienos su Kroatija esančioje Dobovo geležinkelio stotyje, penki klaipėdiečiai savo kailiu patyrė migrantų antplūdžio skonį. Lietuviai turėjo palaikyti tvarką ir kartu su vietos specialiaisiais būriais užsiimti iš Kroatijos traukiniais atvykstančių migrantų patikra. Į misiją išsiruošė Patrulių rinktinės vyriausieji patruliai Tadas Petraitis ir Ernestas Darginavičius, vyresnieji patruliai Edagaras Jurevičius ir Petras Barbšys, specialistas Marius Žigelis.
„Per parą į stotį atvykdavo nuo 9 iki 12 tūkstančių žmonių. Ramiau būdavo tik tuomet, kai nevažiuodavo traukiniai”, – tikino klaipėdietis M.Žigelis.
Slovėnų policijos ir kariškių pajėgoms į pagalbą vyko iš viso dvi dešimtys Lietuvos pareigūnų. Žmonių perpildytame pasienyje plušėjo pasieniečiai, policijos pareigūnai, kariškiai, specialiųjų pajėgų pareigūnai ir net policijos mokyklų studentai.
„Akivaizdu viena – migrantai gerbia jėgos kultą. Turėjome specialią antiriaušinę amuniciją, migrantai mus smalsiai nužiūrinėdavo, bet vengė konfliktuoti. Matyt, grėsmingi jiems atrodėme”, – pasakojo M.Žigelis. Tiesa, lietuvaičiai jautė šiokį tokį diskomfortą dėl pasenusios amunicijos.
„Net pačių slovėnų ekipuotė yra daug modernesnė. Jie turi net nedegius kostiumus, skirtus riaušėms malšinti. Jų liemenės yra daug modernesnės, ginklų dėklai daug patogesni”, – pasakojo vyrai.
Rankose – išmanieji telefonai
Pareigūnai atviravo, kad įdėmiai stebėdami migrantų srautus savomis akimis įsitikino, jog ne tik karo baimė veja juos iš namų.
„Tiesa, yra tokių, kurie eina pėsčiomis, bet neturi batų. Tokiu oru ne kiekvienas ištvertų. Tačiau yra tokių, kurie gudrauja. Keliauja neįgaliojo vežimėliu, kažkas jį stumia. Kai reikia įlipti į autobusą, pats pašoka ant savų kojų ir ramiausiai įlipa”, – pastebėjo M.Žigelis. Migrantams mažametis vaikas – lyg kontramarkė. Vyras, griebęs kad ir svetimą vaiką ant rankų, gaus pirmumo teisę lipant į autobusą.
„Iš karto matyti, kas nuo karo bėga. O yra tokių, kurie apsiavę „Nike” batais ir turėdami du išmaniuosius telefonus keliauja”, – akcentavo vyriausiasis patrulis Ernestas Darginavičius.
Kiekvienas migrantas žino du angliškus žodžius: „šeima” ir „vaikas”.
„Tačiau jei tik jie pajunta, kad sukėlė įtarimų, pamiršta visas užsienio kalbas – tyli ir akimis mirksi. Jų vienintelis tikslas – Vokietija. Na, gal dar Skandinavijos šalys. Nė vienas nemėgino bėgti į Slovėniją. Jiems jos nereikia”, – pastebėjo pareigūnai. Klaipėdiečių mobilusis būrys stotyje privalėjo dirbti užsidėję veidą maskuojančias kaukes. Vakarais pareigūnai centralizuotai gabenami į karinį dalinį dezinfekcijai.
„Po kiekvieno kontakto dėl galimų ligų privalu atlikti dezinfekciją”, – prisiminė M.Žigelis. Kolegos iš kitų padalinių lietuviams pasakojo, kad tarp pareigūnų pasitaikė negalavimų, panašių į infekcinius apsinuodijimus.
Labdaros nevertina
Lietuvius šokiravo migrantų nešvara. Pakelėse guli šiukšlių kalnai.
„Vos gavęs naują palapinę, antklodę, lipdamas į autobusą, migrantas viską meta po kojomis. Nes jis žino, kad naujoje stovykloje gaus naują palapinę ir antklodę. Slovėnai pykdavo, liepdavo pasiimti, tačiau jie nieko nesaugo, viską meta. Labdaros organizacijos jiems tiekia sausus maisto davinius. Tačiau jie ir to nevertina. Po kelionės autobusuose likdavo šiukšlių kalnai”, – pasakojo M.Žigelis.
Lietuviai sienos perėjimo punkte privalėdavo patikrinti asmeninius migrantų daiktus. Kai kurie bėgliai nešdavosi peilius, juos teko konfiskuoti. Nevalia gabentis skustuvų, žiebtuvėlių, kitų pavojingų daiktų.
„Yra ir inteligentiškų žmonių. Tikrinau gydytoją, kuris su savimi gabeno tik mandoliną”, – pasakojo M.Žigelis. E.Darginavičius prisiminė, kad patikros metu pareigūnai patikrindavo migrantų mobiliųjų telefonų turinį.
„Turėjome pažiūrėti, kokios nuotraukos yra telefonuose, ar nėra ginklų, kitų įtartinų fotografijų”, – kalbėjo pareigūnas. Pro lietuvių akis per mėnesį į Vakarų Europą traukė ne tik sirai, bet ir libaniečiai, afganistaniečiai, pakistaniečiai, net Nigerijos piliečiai.
„Traukė net azijietiškų bruožų vyrai, daug juodaodžių keliavo”, – prisiminė patruliai.
Baudoms – 15 tūkst. eurų
Policijos patruliai – ne vieninteliai klaipėdiečiai, akis į akį patyrę migrantų krizės skonį. Daugybė vežėjų kasdien priversti rizikuoti, nes bet kuris reisas vairuotojui gali baigtis areštinėje. Dėl to, kad pabėgėlis įsmuks į vežamą krovinį ar įsitvirtins po vilkiku, vairuotojas gali sulaukti kaltinimų nelegalų gabenimu.
„Prieš ketverius metus dėl nelegalių migrantų buvome sumokėję 4 tūkst. eurų baudų, o šiemet jau teko mokėti 15 tūkst. eurų. Mūsų maršrutai driekiasi į Angliją. Pigiausiame vežėjams kelyje – tarp Calais miesto Prancūzijoje iki Dover miesto Anglijoje mes su migrantų problema susiduriame kiekvieną dieną. Ir mūsų patirtis yra graudi. Suplėšyti tentai, pažeistos plombos, sugadinti kroviniai”, – pasakojo A.Griciaus autotransporto įmonės Transporto paslaugų skyriaus vadovas Valdemaras Keblys.
Sankcijų sulaukiama tuomet, jei nelegalai aptinkami neutraliojoje zonoje tarp valstybių.
„Baudų sulaukia tiek vairuotojas, tiek vežėjas. Niekas nesismulkina, areštuojamas vairuotojas ir krovinys. Tik po to aiškinamasi, kur buvo rastas migrantas – vilkiko kabinoje, krovinio skyriuje ar po kroviniu. Jei vairuotojas apkaltinamas, kad tai yra jo atsakomybė, jam gresia deportacija ir milžiniška bauda”, – pasakojo V.Keblys.
Prisiriša po mašinomis
Ypač migrantų mėgstami – autovežiai. Pabėgėliai nepastebimi sulenda į gabenamų automobilių bagažines, jei mašinos vežamos kaip metalo laužas, braunamasi į jų vidų.
„Virvėmis ir diržais jie prisiriša po automobiliais. Pasitaiko, kad įvažiuojant į keltą net pareigūnai jų nepastebi. Nelegalai aptinkami tik jau pasiekus Angliją. Naktimis girdėdavau, kaip kažkas vaikšto apie mašiną. Du kartus išlipau, tačiau išvydęs, kad tarp vilkikų šmirinėja visa gauja migrantų, nusprendžiau nebekišti nosies laukan. Nežinau, ar jie nėra ginkluoti peiliais ar lazdomis”, – pasakojo ne naujus automobilius gabenantis klaipėdietis.
Teršia krovinius
Migrantai įžūlėja ir braunasi į krovinių vidų. Jei krovinys yra prižiūrimas muitinės, už pažeistas krovinio plombas vežėjas gali sulaukti sankcijų. „Kitą kartą net policijos neprisišauksi, nes ji sukoncentruota prie sienos arba migrantų stovyklų. Mes šaldytuvais gabename šokoladą, pieno produktus, jogurtus. Anglai neįsileidžia krovinio, jei bus bent minimalus sąlytis su migrantais. Krovinys patenka į karantino zoną ir ten gali praleisti kone du mėnesius”, – pasakojo A.Griciaus autotransporto įmonės Transporto paslaugų skyriaus vadovas V.Keblys.
Migrantai kelionės metu nesismulkina ir maitinasi tuo, ką rado vilkiko priekaboje. Gamtinius reikalus jie atlieka čia pat. Ne kartą buvo kilęs skandalas, kai krovinio užsakovai atsisakė prekių vien tik sužinoję, kokiomis sąlygomis maisto produktai pasiekė prekybos vietas.
Klesti vagystės
Vežėjai patiria didelių nuostolių – tenka mokėti už prastovas, už krovinio laboratorinius tyrimus dėl galimų ligų. Nors vežėjai savo veiklą draudžia, tačiau po patirtų draudiminių įvykių kitų metų derybose su draudimo kompanija gali kisti metinės įmokos dydis.
„Visų šių nuostolių niekas mums nekompensuoja. Vežėjams migrantų krizė jau stovi gerklėje. Dėl migrantų stringa traukinių judėjimas tarp Prancūzijos ir Anglijos. Stringa keltų judėjimas. Daugėja skubių patikrinimų. Gaištamas laikas, o jei veži pieno produktus, klientai taiko baudas už pažeistus grafikus”, – tikino V.Keblys.
Vežėjai dėl žalų įsisuka ir į teismų maratonus. Pakeliui iki išsvajotosios Vokietijos ar Anglijos migrantai turi kuo nors maitintis, prasimanyti lėšų.
„Kriminogeninė situacija yra tragiška. Saugomų aikštelių mažai arba jos labai brangios. Vagiami degalai, plėšomi tentai, grobiami kroviniai. Migrantai yra neprižiūrimi”, – pastebėjo V.Keblys. Klaipėdiečiai vairuotojai pripažino, kad reiso metu jiems tenka paeiliui budėti ir saugoti vienas kito krovinius.
„Šiuo metu problema pasiekė savo piką. Jei visi Europos vežėjai pateiktų Europos Komisijai pretenzijas dėl patirtų nuostolių, ES bankrutuotų”, – nuomonę išsakė V.Keblys.
Komentaras
Erlandas Mikėnas
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos prezidentas
Vežėjams iš tiesų yra labai įtemptas metas. Tie, kas važiuoja į Angliją, puikiai žino, su kokiomis bėdomis gali susidurti. Asociacija nenori leistis į politinius debatus. Galime tik prognozuoti, kad kriminogeninė padėtis Europoje tikrai prastės. Atvykę migrantai neturi lėšų pragyvenimui. Mes esame už tai, kad būtų sustiprinta Europos Sąjungos išorinių sienų apsauga. Pačiam tenka išvažiuoti į Europą ir net neramu, kai pervažiuoji kelias šalis, o niekas nepatikrina dokumentų. Manyčiau, būtų visiems saugiau – ne tik vežėjams, bet ir visuomenei. Privatus sektorius senokai už migrantų krizę moka iš savo kišenės – išeitų, kad už gerumą reikia mokėti.
Pagal: Diena.lt
