Apsispręsti kraustytis gyventi į svetimą šalį yra sudėtingas sprendimas. Kažkas išgyvena dėl vaikų adaptacijos, kažkas aukoja karjeras ir kasdienį ryšį su artimaisiais. Vis dėlto, Švedija vilioja daugelį: stipri ekonomika ir socialinės garantijos, lanksti darbo teisė ir patogumas auginant vaikus yra svarūs argumentai. Pasirinkus Švediją savo naujaisiais namais, svarbu žinoti pirmus žingsnius būtinų registracijų, kad naujai atvykusi šeima neliktų už socialinių draudimų ribų.
Europos sąjungos piliečiai gali laisvai keliauti ir apsigyventi bet kurioje sąjungos valstybėje. Vis dėlto, nuolatiniam gyvenimui Švedijoje, būtina nurodyti priimtiną priežastį, dėl ko čia liekate, kur ir iš ko gyvensite. Atsakymus į šiuos klausimus reikia pateikti prašant švediško asmens kodo. Būtent jis – asmens kodas – atvers duris į visuomenę ir šalies sistemą.
Kaip tinkamos priežastys likti gyventi Švedijoje yra nuolatinis darbas ir pajamų dydis, universitetinės studijos, šeimos ryšiai ar pakankamos asmeninės lėšos ekonomiškai išsilaikyti šalyje. Tai yra suprantami šalies migracijos saugikliai, kuriais norima užtikrinti, jog atvykėliai dirbs ir mokės mokesčius, o ne naudosis šalies socialinių draudimų sistema.
Consultė ekonomi & juridik AB dažnai sulaukia klausimų, kokias pajamas Skatteverket priima kaip pakankamas, kad registruotų užsienietį kaip nuolatinį Švedijos gyventoją?
Consultė ekonomi & juridik AB vadovė Vaida Strazda
2021 metais “normali suma” per mėnesį (Skatteverket ir Migracijos tarnybai sprendžiant): 5 016 kr vienam suaugusiam asmeniui, 8 287 kr kartu gyvenančiai porai, 2 662 kr vaikui iki 6 metų, 3 064 kr vaikui nuo 7 metų ir vyresniam.
Švedijoje nėra minimalios algos, yra pragyvenimo minimumas, kuris, vertinant iš kitų sistemos pusių, pvz.socialinių draudimų, net ir žemesnis už čia pateiktas sumas. Todėl vidutines algas gaunantys užsieniečiai paprastai pataiko į Skatteverket vertinimus dėl švediško asmens kodo. Ne mažiau svarbu už pajamas – gyvenamasis būstas: kur ir kaip gyvens šeima? Paskutiniais metais Skatteverket akyliau tikrina nurodomus adresus, kad išvengti netikrų registracijų, tai yra būstas turi būti registruotas kaip gyvenamas ir jame negali gyventi daugiau žmonių nei kvadratūra leidžia.
Gavus švedišką asmens kodą, tampama nuolatiniu šalies gyventoju, mokesčių mokėtoju, pilnateisiu visuomenės nariu. Didelė dalis socialinių išmokų, tokių kaip biuletenis, vaiko priežiūros pinigai ar bedarbystės draudimas, priklauso nuo turimų pajamų, viskas skaičiuojama sumomis “ant popieriaus”, tai yra su mokesčiais. Registravus save kaip nuolatinį Švedijos gyventoją, privalu deklaruoti savo pajamas bei turtą, turimą užsienio valstybėje taip pat.
Gyvenamieji adresai, telefonų numeriai, gimimo datos, pajamos, nekilnojamas turtas Švedijoje yra vieša informacija, laisvai randama populiariuose paieškos saituose. Informacija apie jus atsiras iš karto kai tik jums bus suteiktas švediškas asmens kodas. Nenorint būti viešuose registruose, galima kreiptis į kiekvieną informacinį saitą atskirai ir paprašyti pašalinti duomenis.
Kreipiantis į valstybines įstaigas, tokias kaip sveikatos priežiūra, mokyklos, savivaldybės, švediškai nekalbantiems parūpinami valstybės finansuojami vertėjai.
Consultė ekonomi & juridik AB vykstantiems gyventi į Švediją pataria nenuvertinti Lietuvoje įgytų specialybių ir darbo patirties, atsivežti tai įrodančius dokumentus ir dar svarbiau – išmokti save tinkamai pristatyti.
– Mes padedame naujai atvykusiems suprasti švedišką sistemą ir atliekame visą administracinį registracijų darbą. Savo biure visada lietuvių paklausiu, kokios jų vizijos, kokie norai svečioje šalyje? Dažnai matau, kad baimė dėl švedų kalbos nemokėjimo užgožia turimą darbo patirtį (ypač moterys greitos save nuvertinti) ir jie metų metus užstringa nekvalifikuotuose darbuose, kas atima visą laiką ir jėgas mokintis ir siekti savo tikslų emigracijoje. – Pasakoja Consultė ekonomi & juridik AB vadovė Vaida Strazda.
Švedų kalbos video pamokos pradedantiesiems.
