Naujienos

COVID-19 prasirgusių žmonių kraujo plazma bus naudojama viruso gydymui Skandinavijos šalyse

Per ateinančias savaites Norvegijoje bus išbandomas naujas gydymo metodas koronavirusu užsikrėtusiems ligoniams.

Šis gydymas įtraukia kraujo plazmos ir antikūnų paėmimą iš žmonių, persirgusių COVID-19, ir jų perdavimą sergantiems žmonėms.

Oslo universitetinės ligoninės vyr. gydytojas ir Oslo universiteto medicinos fakulteto profesorius Tor Inge Tønnessen teigia, kad tokie tyrimai taip pat planuojami ir Švedijoje, Danijoje bei JAV.

Oslo universitetinės ligoninės vyr. gydytojas ir Oslo universiteto medicinos fakulteto profesorius Tor Inge Tønnessen

Galimai sumažėjęs mirtingumas

Kraujo plazmos perkėlimas vyksta paimant kraują iš asmens, visiškai pasveikusio nuo COVID-19. Kraujas paimamas tuo pačiu būdu, kaip ir iš donorų kraujo bankuose.

– Kraujo bankas kraują suskaido. Raudonieji kraujo kūneliai yra perduodami, o leukocitai pašalinami, nes jų perdavimas gali būti pavojingas. Tuomet jums lieka plazma,- sako Tønnessen.

Sveikatos skyriaus vadovas ir šio projekto koordinatorius Øystein Flesland  patvirtina, kad prie šio gydymo metodo visoje šalyje jau dirbama visą savaitę.  Jis sako, kad procesas vyksta greitai ir plazmą surinkti tikimasi jau po Velykų.

– Tikimės, kad tyrimą su laboratorijoje užaugintomis ląstelėmis baigsime iki ketvirtadienio. Tada pamatysime, ar plazma slopina virusą. Tyrimai atliekami St.Olavs ligoninėje Trondheime. Jei pamatysime, kad testų rezultatai geri, tada pradėsime rinkti plazmą, – pasakoja Ø. Flesland.

Gydytojas Zhou Mina rodo kraujo plazmą, kurią jis paaukojo po to, persirgęs COVID-19

Jis sako, kad visi Norvegijos kraujo bankai prisideda prie šio projekto ir šiuo metu bandoma surinkti kuo daugiau kraujo plazmos, kad ją būtų galima paskirstyti pacientams visoje šalyje.

Saugi ir prieinama alternatyva

Žmonijos istorijoje šis gydymo metodas buvo naudojamas jau daug kartų. Ø. Flesland sako, kad pirmą kartą plazma gydymui buvo panaudota 1918 m. Ispaniško gripo metu. Jis taip pat buvo naudojamas per SARS ir MERS epidemijas, taip pat buvo atliktas nedidelis tyrimas kiaulių gripo metu.

Ø. Flesland teigia, kad plazmos perdavimas bus gana saugus, šalutiniai poveikiai ganėtinai lengvi, o alerginių reakcijų tikimybė – labai maža.

Jis taip pat apskaičiavo, kad vieno donoro plazmos turėtų užtekti daugiau nei vieno paciento gydymui. Išlaidos tokiam gydymui taip pat nebus didelės. Ø. Flesland sako, kad plazmos mililitro kaina yra apie tris kronas.

Tor Inge Tønnessen teigia, kad teigiamai vertina šį gydymo metodą pacientams, sergantiems COVID-19, tačiau jis vis tiek sukelia nemažai klausimų. Didžiausias galvosūkis – kada pradėti gydymą? Gydymą pradėjus taikyti per anksti, rizikuojama plazmą duoti daugybei pacientų, kurių organizmai patys galėtų susidoroti su koronavirusu ir pasveikti. Gydymas taip pat neturėtų būti suteikiamas per vėlai, kai jau būtų pažeisti kiti organai, tokie kaip paciento plaučiai.

Pirmuosiuose tyrimuose planuojama plazmą skirti sunkiausios būklės pacientams. Norint išgauti pakankamai plazmos, prireiks daugybės donorų.

Ø. Flesland sako nenorintis, jog žmonės donorystei imtų registruotis per anksti, ir kad informacija apie tai bus suteikta vėliau.

Šaltinis vg.no

COVID-19 prasirgusių žmonių kraujo plazma bus naudojama viruso gydymui Skandinavijos šalyse
sfgdfg
  • .
    To Top