Danijos naujienos

Atliktas pirmasis išsamus „AstraZeneca” vakcinos poveikio Danijos ir Norvegijos gyventojams tyrimas

Kol kas išsamiausias Danijos ir Norvegijos gyventojų, pasiskiepijusių “AstraZeneca” vakcina, tyrimas parodė, kad vakcinos nauda yra didesnė už riziką.

Pietų Danijos regiono universiteto ir Norvegijos visuomenės sveikatos instituto mokslininkų atliktas tyrimas nustatė, kad iš paskiepytų asmenų, prabėgus 28 dienoms po paskiepijimo, vienas iš 40 000 susidūrė su kraujo krešulio susidarymo smegenyse rizika, o vienas iš 9 000 – su kraujo krešulio susidarymo kraujagyslėse rizika. Tai šiek tiek daugiau ne įprastinė krešulių susdarymo rizika.

Tyrimas apžvelgė 280 000 18-65 metų amžiaus Danijos ir Norvegijos gyventojų, pasiskiepijusių pirmąja “AstraZeneca” vakcinos doze nuo vasario pradžios iki kovo 11 d., situaciją.

Pasitelkdami šalies sveikatos sistemos įrašus, mokslininkai nustatė tokių atsitikimų kaip širdies priepuoliai, insultai, kraujagyslių krešuliai ar kraujavimas dažnumą per 28 dienas po skiepijimo pirmąja vakcinos doze, ir palygino juos su numatomu tokių atsitikimų dažnumu tarp Danijos ir Norvegijos gyventojų.

“Didžiojoje daugumoje šalių šią vakciną naudoti vis vien bus naudinga tiek visuomenės, tiek individualiu lygmeniu”, – aiškina pagrindinis tyrimo autorius ir Pietų Danijos regiono universiteto profesorius Antonas Pottegårdas.

Mokslininkų teigimu, tyrimo rezultatai “iš esmės yra raminantys”: “AstraZeneca” vakcina paskiepyti žmonės daugumos tirtų šalutinių poveikių atžvilgiu nesusiduria su didesne rizika nei tie, kurie šia vakcina paskiepyti nebuvo.

Pasak A. Pottegårdo, tai buvo pirmasis tokio pobūdžio išsamus sisteminis tyrimas, detaliai analizavęs visus šalutinius poveikius visiems “AstraZeneca” vakcina paskiepytiems asmenims Danijoje ir Norvegijoje.

“Iki šiol žmonės buvo priklausomi nuo pranešimų apie atskirus pacientus, o tai reiškia, kad pranešimai apie šalutinį vakcinos poveikį buvo nepakankamai išsamūs”, – aiškina A. Pottegårdas.

Jo teigimu, nors daugumos šalių atveju šalutinis poveikis yra pasitaikantis pernelyg retai, kad atsvertų vakcinos privalumus, Danijos sprendimas atsisakyti “AstraZeneca” vakcinos masinei vakcinacijai visgi yra suprantamas.

“Sutinku, kad Danijos aplinkoje pasitaiko atvejų, kai nauda nenusveria rizikos. Mums liko paskiepyti daugiausia jaunesnius žmones, tarp jų virusas plinta lėčiau, o mūsų sveikatos apsaugos sistema tikrai nėra apkrauta, be to, atvyksta kitos vakcinos”, – sakė profesorius.

A. Pottegårdas taip pat pabrėžė, kad nauji rizikų tyrimai rodo, jog kontraceptinių tablečių vartojimas, antsvoris ar ankstesni tromboemboliniai atvejai, panašu, nėra rizikos veiksniai.

“Taip yra todėl, kad tai nėra tromboembolinė problema. Tai su imunine sistema susijusi problema”, – tvirtina profesorius.

Tyrimas buvo paskelbtas “British Medical Journal”.

Komentuodamas tyrimo išvadas, Rytų Anglijos universiteto medicinos profesorius Paulas Hunteris sakė, kad jos prisidėjo prie trombozių rizikos po skiepo nuo COVID-19 suvokimo, tačiau reguliuotojų išvadų nekeičia.

“Šalys, atsisakančios turimos “AstraZeneca” vakcinos ir vėlinančios savo vakcinacijos programas sparčiai plintant virusui, turėtų suprasti, kad jų sprendimas prisidės prie mirčių nuo COVID-19, kurių būtų galima išvengti, skaičiaus”, – pažymėjo profesorius.

Parengta pagal thelocal.dk ir reuters.com.

Atliktas pirmasis išsamus „AstraZeneca” vakcinos poveikio Danijos ir Norvegijos gyventojams tyrimas
sfgdfg
  • .
    To Top