Danija Lietuvą labai gerai supranta dėl atominio saugumo problemų, nes kažkada turėjo sudėtingą situaciją pasienyje su Švedija, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Be to, pastebi šalies vadovė, į migrantų priėmimą Danija taip pat žiūri kitaip nei Švedija, skiriasi danų požiūris ir į saugumo užtikrinimą regione.
– Prezidente, tai ne pirma jūsų konsultacinė kelionė. Buvote Berlyne, kur susitikote su Angela Merkel, Vilniuje – su Donaldu Tusku, ruošiantis Bratislavos susitikimui. Dabar vykstate į Daniją. Kodėl būtent ten?
– Deriname. Čia ir oficialus vizitas, nes susitiksiu su karaliene Margrethe II, ir darbinis, nes Danija – viena svarbiausių Skandinavijos šalių, kurių nuomonė taip pat formuoja Europos Tarybos nuomonę, visada deriname ir su skandinavais savo poziciją. Juo labiau kad su Danija esame vienminčiai daugeliu klausimų – tiek migracijos krizės, tiek saugumo užtikrinimo, tiek NATO vaidmens Europoje, tiek ekonominės reformos.
Taigi turime konsoliduoti savo poziciją, juk pokalbiai – jau penktadienį ir jų pradžia bus gana sudėtinga, nes matome labai daug iššūkių ir didelę atskirų Europos šalių narių fragmentaciją ir susiskirstymą grupėmis. Tai – puiki proga po vizito Berlyne pasikalbėti su viena iš Skandinavijos atstovių ir pasiruošti bendram susitikimui su visomis ES šalimis penktadienį.
– Kuo skiriasi Danijos, jos kaimynės Švedijos ir Lietuvos pozicijos? O kur jos sutampa?
– Atrodytų, kad regionas vienas, bet iš tikrųjų niuansų yra, ypač migracijos klausimais. Danijos ir Lietuvos pozicija artimesnė, Švedija gal kiek kitaip žiūri į migrantų priėmimą, nors jos pozicija irgi keičiasi, nes bendra situacija komplikuojasi ir Švedijoje. Bet Danija turi vadinamąsias sutarčių išimtis vidaus politikos klausimais, taigi nedalyvauja bendroje migrantų priėmimo schemoje. Savo laiku tokias pačias išimtis turėjo Jungtinė Karalystė ir Airija, taigi čia pozicijos labai skiriasi.
Kadangi Danija yra NATO narė, ji labai aktyvi užtikrinant saugumą regione. Tai taip pat skiriasi nuo Švedijos arba Suomijos situacijos, be to, Danija labai aktyviai dalyvauja ir pas mus. Taigi su Danija turime labai daug bendrų dalykų, galbūt net daugiau negu su kitomis Skandinavijos šalimis.
– Susitikimo metu bus aptariami ir energetinio saugumo regione klausimai. Kokius pasiūlymus išsivežate jūs asmeniškai?
– Danija mus labai gerai supranta dėl atominio saugumo problemų, nes kažkada turėjo sudėtingą situaciją pasienyje su Švedija – 20 km nuo Danijos sostinės taip pat buvo mėginama paleisti atominę elektrinę Švedijos pusėje. Ir paskui ilgų derybų, net kaktomušos metu galiausiai ši atominė buvo uždaryta. Taigi energetinio saugumo klausimai Danijai laba suprantami.
Mes dirbame ir naudojamės ta pačia elektros birža „Nord Pool“ ir Danija supranta bei suinteresuota, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa vyktų kuo greičiau, o tai naudinga pačiai Danijai. Mes turime supratimą ir palaikymą, mums labai svarbu, kad jie palaikytų mus toliau, nes geresnė elektros rinkų integracija yra bendras interesas.
Danijos patyrimas dėl elektros, dėl gamybos iš alternatyvių šaltinių ir dėl atominės energetikos problemų sprendimo mums yra naudingas. Todėl šio vizito metu su premjeru ir vėliau su verslo atstovais kaip tik ir paliesime daugelį klausimų, kuo Danija gali būti naudinga mums ir kuo mes Danijai.
– Paminėjote, kad susitiksite ir su verslo atstovais. Ką aptarsite?
– Visi vadovai, kaip ir aš, visada per vizitus, kiek įmanoma, mėginame susitikti su potencialiais investuotojais ir tais investuotojais, kurie jau Lietuvoje, – išklausome jų nuomones, pasidalijame įžvalgomis. Šiuo metu Lietuvoje yra per 200 Danijos kapitalo įmonių, jos sukuria per 9 tūkst. darbo vietų, taigi Danijos verslas yra aktyvus – tai viena aktyvesnių šalių kaip ir Švedija.
Todėl susitiksiu su Danijos pramoninkų konfederacija, didžiausių Danijos verslo kompanijų atstovais, kurie planuoja arba jau nusprendę ateiti į Lietuvą. Pavyzdžiui, tai didelė langų gamintoja „Dovista“, kuri per artimiausius kelerius metus planuoja investuoti iki 50 mln. eurų, ir kitos kompanijos. Taigi yra galimybė išgirsti jų pastabas, kaip jiems sekasi, taip pat – pasiūlyti ir pakviesti tuos, kurie dar abejoja. Taigi manau, kad per vienos dienos intensyvų vizitą mėginsiu dar pasikalbėti ir su Danijos verslininkais.
