Danijos valstybės biudžetą kiekvienais metais vis daugiau papildo pajamos, gaunamos iš mokamų piliečių baudų, kurias danai moka vis daugiau ir daugiau.
Baudos už greičio viršijimą, delspinigiai už nelegalių medžiagų ar vaistų laikymą, bibliotekų baudos ar netvarkingas šviesas ant savo dviračio. Visos šios baudos kiekvienais metais vis labiau didina valstybės biudžetą.
Sąrašas baudų, kuris niekada nesibaigia… O šiemet valstybės finansų sektoriaus biudžetas padidėjo 2 mln. kronų daugiau nei ankstesniais metais.
Prieš penkerius metus, 2010 m. baudos sudarė tik maždaug 900 mln. kronų pajamų.
Pernai, į biudžetą įėjo tik 1,6 mln. kronų, tačiau nuo to laiko policija įdiegė automatizuotą greičio kontrolės sistemą, kuri privedė prie dramatiško pakilimo kasmet išduotų baudų skaičiaus.
Vis daugiau priežasčių gauti baudas
Pasak Roskildės universiteto profesoriaus Jacob Torfing, yra keletas priežasčių, kurios didina gaunamų baudų skaičių visoje Danijoje.
-Stipriai padidėjo automatinių greičio kamerų skaičius. Visa tai veda prie daugiau baudų ir bausmių.
Dabar bauda gali būti skiriama ir už naujas priežastis. Pavyzdžiui, už peasirodymą pas gydytoją ar odontologą, ar už neatvykimą į transporto priemonės patikrinimą.
Baudos sukelia nepasitikėjimą
Tačiau, pasak ekspertų, finansiniai nubaudimai skatina piliečių nepasitikėjimą svarbiausiais valstybės valdymo organais.
-Iš išorės, visuomenei gali būti sudėtinga pamatyti, ar politikai bando keisti žmonių elgesį su šiomis baudomis, ar tai tik paprastas pinigų rinkimas iš visuomenės, sako Aarhus universiteto ekonomikos profesorius Bo Sandemann Rasmussen.
