Danija sustiprino karinį buvimą Grenlandijoje po įtemptų diplomatinių diskusijų su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kuriose vėl buvo keliami klausimai dėl strateginės Arkties salos ateities. Kopenhaga ir Grenlandijos valdžia aiškiai ir vienareikšmiškai atmeta bet kokius siūlymus, susijusius su JAV kontrole ar teritorijos įsigijimu, pabrėždamos, kad Grenlandijos suverenitetas nėra derybų objektas.
Pastaruoju metu Grenlandija vėl atsidūrė tarptautinės politikos centre dėl savo strateginės reikšmės Arktyje, augančios geopolitinės konkurencijos ir saugumo iššūkių regione. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą viešai kalbėjo apie Grenlandijos svarbą Jungtinių Valstijų saugumui ir NATO, o tai sukėlė diplomatinę įtampą su Danija – ilgamete JAV sąjungininke.
Reaguodama į susiklosčiusią situaciją, Danijos vyriausybė nusprendė sustiprinti karinį pasirengimą Grenlandijoje. Tai apima didesnį Danijos gynybos pajėgų buvimą, glaudesnį bendradarbiavimą su NATO partneriais bei sustiprintą žvalgybos ir stebėjimo veiklą Arkties regione. Pasak Kopenhagos, šie veiksmai yra prevenciniai ir skirti užtikrinti stabilumą, o ne eskaluoti konfliktą.
Danijos užsienio reikalų ministras Lars Løkke Rasmussen viešai pabrėžė, kad tarp Danijos ir JAV egzistuoja „fundamentalus nesutarimas“ dėl Grenlandijos statuso. Jo teigimu, Grenlandija yra neatskiriama Danijos Karalystės dalis, turinti platų autonomijos statusą, o bet kokie bandymai kvestionuoti šį faktą prieštarauja tarptautinei teisei ir pačios Grenlandijos gyventojų valiai.
Svarbu pažymėti, kad JAV jau turi karinį buvimą Grenlandijoje pagal galiojančius dvišalius susitarimus – saloje veikia amerikiečių karinė bazė, atliekanti svarbias kosmoso stebėjimo ir ankstyvojo perspėjimo funkcijas. Tačiau Danija pabrėžia, jog tai nereiškia teisės reikalauti platesnės politinės ar teritorinės kontrolės.
Grenlandijos vyriausybė taip pat aktyviai įsitraukė į diskusijas ir pakartojo, kad salos ateitis priklauso patiems grenlandams. Vietos valdžia akcentuoja savivaldos principą ir atmeta bet kokius sprendimus, priimamus be Grenlandijos gyventojų sutikimo.
Ši situacija atskleidžia sudėtingą pusiausvyrą tarp sąjungininkų bendradarbiavimo ir nacionalinio suvereniteto apsaugos. Nors Danija ir JAV išlieka artimos NATO partnerės, Grenlandijos klausimas tapo jautriu priminimu, kad net sąjungininkų santykiuose egzistuoja aiškios ribos.
Sustiprindama karinį buvimą Grenlandijoje, Danija siunčia aiškią politinę žinią: Arkties saugumas turi būti grindžiamas tarptautine teise, pagarba suverenitetui ir regiono gyventojų apsisprendimo teise, o ne vienašaliais geopolitiniais interesais.
