Tačiau nors Danijai ir sekasi gerai, ne viskas lyčių lygybės srityje vien tik džiaugsminga.
Jei esate moteris ir gyvenate Danijoje, darbo rinkoje turite visišką teisinę lygybę su vyrais. Tokios išvados skelbiamos naujame Pasaulio Banko pranešime. Jame Danijai skirtas aukščiausias įvertinimas kartu su kitomis penkiomis šalimis.
Pasaulio Bankas tyrė, kaip įstatymai remia lygybę darbo rinkoje 187-iose šalyse ir kaip šis santykis veikia moteris ekonomiškai.
Pasak pranešimo, prieš dešimt metų nebuvo nei vienos šalies, kuri teisiškai vyrams ir moterims būtų suteikusi vienodas teises darbe. Tačiau dabar šių šalių, puikiai implementavusių lygias teises savo įstatymuose, yra jau šešios.
Šios šalys yra Danija, Švedija, Prancūzija, Latvija ir Liuksemburgas. Jos surinko 100-ą iš 100-o taškų iš skirtingų sričių. Pranešime nurodomos aštuonios sritys, turinčios įtakos moterų ekonominiams sprendimams, susijusiems su darbu.
Tai yra pensija, motinystės atostogos, alga, galimybė būti savarankiškomis, galimybė keisti darbą, judėjimo laisvė, santuoka ir galimybė valdyti savo asmeninius finansus.
Protestas dėl lygių algų 1973-aisiais. Šiandien pagal lygias teises darbo rinkoje Danija pirmauja pasaulyje. Nuotrauka: John Stæhr / Scanpix Denmark
Teigiama naujiena
Pranešimas tyrė, kaip įstatymai remia lygiateisiškumą šiose srityse. Danija pagal jas puikuojasi viršūnėje.
Dét er glædeligt, mener Henriette Laursen, direktør i Kvinfo, videns- og udviklingscenter for køn, ligestilling og mangfoldighed.
Tai džiugu, – mano Henriette Laursen, organizacijojos „Kvinfo” – lyties, lygybės ir įvairovės mokslo bei vystymosi centro direktorė.
Tačiau greitai prideda „bet”:
– Trumpai pasakius, džiaugiamės pranešimu, bet dirbame toliau. Tai džiugu ir pozityvu, kad Danija teisiškai ir pagal lyčių dalyvavimą darbo rinkoje yra savo vietoje. Dalykai, kurie mums atrodo reikalingi yra pasiekti ir užtikrinti įstatymų.
Henriette Laursen mini tokius pavyzdžius: moterys turi savo asmeninį turtą, gali pačios įsteigti nuosavą įmonę bei neprivalo liautis dirbti susilaukę vaikų.
Lyčių nelygybė pasirenkant išsilavinimą ir darbą
Tačiau nors pranešimas apie Daniją kalba itin teigiamai, ne viskas yra tobula.
– Mūsų visuomenė dar vis turi iššūkių lyčių pasiskirstyme pagal švietimo ir darbo pasirinkimus. – Sako Henriette Laursen.
Pasak jos, moterys ir vyrai išsilavinimą bei darbą dar vis renkasi itin tradiciškai. Tai turi ne pačios geriausios įtakos lygiateisiškumui.
– Pavyzdžiui, statybų ir automobilių pramonė pageidautų turėti daugiau moterų darbuotojų, tačiau karjeros konsultantai švietimo institucijose nesako jaunoms mergaitėms ir moterims, kad jos taip pat puikiai gali dirbti šiose srityse.
Teigiami pokyčiai pasaulyje
Pasak pranešimo, pasaulyje vyksta teigiami pokyčiai.
Pasaulio vidurkis pakilo nuo 70-ies iki 75-ių taškų. Pietryčių Azijos šalyse įvyko didžiausias pagerėjimas lyginant su praėjusiu dešimtmečiu. Tačiau Vidurinių Rytų ir šiaurės Afrikos šalys didele pažanga nepasižymėjo.
Grafikas, parodantis kaip vystosi skirtingi pasaulio regionai. Nuotrauka: Pasaulio Bankas
Nors šešios šalys surinko maksimalų rezultatą ir matomi teigiami pokyčiai pasauliniu mastu, prireiks dar daug darbo visiškam lygiateisiškumui pasiekti. Net gi šalyse-lyderėse.
Pranešimas pažymi, kad įstatymuose nurodytos teisės nevisada 100-u procentų pritaikytos realybėje.
– Pavyzdžiu galėtų būti lygi alga, – sako Pasaulio Banko dabartinė prezidentė Kristalina Georgieva. – Moterys Švedijoje, pavyzdžiui, uždirba penkiais procentais mažiau nei vyrai, o Didžiojoje Britanijoje šis skirtumas pasiekia aštuonis procentus.
– Lyčių lygybė yra kertinis ekonomikos augimo akmuo. Moterys sudaro pusę planetos gyventojų ir turi didelį vaidmenį klestinčio pasaulio kūrime. Tačiau ši rolė lieka neatlikta, jei įstatymai tam trukdo.
Moterys užsiima priežiūra
Henriette Laursen su tuo sutinka. Ji pastebi, kad lytis daro įtaką ir iš vyrų tikimasi, jog jie turės daugiausia galios suteikiančius ir geriausiai apmokamus darbus.
Pasak jos, taip susiklosto dėl sistemos, kurioje vyrai renkasi išsilavinimus, suteikiančius vadovaujančius postus ir aukštesnes algas, tuo metu moterys renkasi pozicijas su žemesnėmis algomis. Kaip pavyzdį ji mini valdybos pozicijas ir politinius postus.
– Mūsų visuomenė įvairiais būdais skatina moteris rinktis vaikų priežiūrą ir motinystės atostogas. Tyrimai rodo, kad tai yra norma vidutiniuose santykiuose. Tai nulemia, ar turima laiko užsiimti papildomu darbu, tarkime, tapti savivaldybės politiku. – Sako Laursen.
Ji mano, kad praverstų įstatyminės gairės, skatinančios lygybę santykiuose. Tai padėtų daugiau talentingų moterų užimti vadovaujančius postus versle ir savivaldybėse.
Ji taip pat pažymi, kad dabartinių įstatymų turi būti laikomasi. Pasak „Kvinfo”, nemažai įmonių to nepaiso ir/arba išvengė.
Parengta pagal nyheder.tv2.dk
