Danijos naujienos

Danijos darbo rinkos situacija ir džiugina, ir neramina

Darbo vietų skaičius Danijos darbo rinkoje spalį augo devintą mėnesį iš eilės. Visgi analitikai išreiškia susirūpinimą dėl darbo jėgos trūkumo.

Spalio mėnesį buvo įdarbinta apie 12 000 žmonių, o bendras užimtumo skaičius pasiekė 2 895 000. Šiuos duomenis paskelbė Danijos statistikos tarnyba.

Nors ši tendencija apibūdinama kaip „įspūdinga“, analitikai taip pat nerimauja, kad ji gali apriboti ekonominį augimą.

„Tai dar labiau sustiprina kylantį nerimą dėl to, kad užimtumo augimo greitis Danijos ekonomikai gali būti pernelyg spartus. Šiuo metu perkaitimo dar nėra, bet rizika didėja“, – pažymi vyriausiasis „Arbejdernes Landsbank“ ekonomistas Jeppe Juulis Borre.

Dabartinė situacija darbo rinkoje nėra stabili dėl darbo jėgos paklausos, atkreipia dėmesį kitas ekspertas.

„Darbo jėgos trūkumas yra reali kliūtis (ekonominiam) Danijos augimui, bet to, taip pat egzistuoja akivaizdi rizika, kad įžengsime į nepastovaus atlyginimų augimo laikotarpį, kuris gali tapti kitos krizės pagrindu“, – sako vyriausiasis „Danske Bank“ ekonomistas Larsas Olsenas.

Tarp sektorių, kuriuose lapkritį nusamdyta daugiausia žmonių, yra viešbučių ir restoranų industrija, kurioje užimtumo rodikliai atsistatinėjo po koronaviruso krizės poveikio.

Neseniai paskelbti COVID-19 ribojimai žiemos laikotarpiu paveiks situaciją, ypač kultūros ir laisvalaikio sektorius.

Danijos prekybos rūmų (Dansk Erhverv) vyriausiasis ekonomistas Tore Strameris teigia nemanantis, kad verslų, įskaitant kino teatrus ir teatrus, uždarymas žiemos laikotarpiu turės ryškų poveikį užimtumo situacijai.

„Manome ir tikimės, kad verslai iš esmės susilaikys nuo žmonių atleidimo, remdamiesi tuo, jog darbuotojų iš tiesų trūksta. Galiausiai ankstesnių (COVID-19) bangų patirtis rodo, kad sektoriaus aktyvumas sparčiai ima ir vėl augti, kai tik atšaukiami ribojimai“, – kalbėjo T. Strameris.

Tiesa, ne visa užimtumo statistika yra šviesi. Štai pirmojo karantino dėl COVID-19 laikotarpiu 2020-ųjų pavasarį darbo Danijoje neteko apie 70 tūkst. žmonių. Kaip rodo naujausi duomenys, trečdalis jų darbo neturi iki šiol.

Tokie duomenys užfiksuoti tyrime, kurį leidinio „Jyllands-Posten“ užsakymu atliko Danijos ekspertų grupė Ekonominė darbo judėjimo taryba (Arbejderbevægelsens Erhvervsråd).

AE tyrimas analizavo asmenų, kurie 2020-ųjų sausio 1-ąją turėjo darbą ir jo neteko per pirmąjį karantiną Danijoje, prasidėjusį tų metų kovo 11-ąją, būklę.

Per šį karantiną darbą neteko apie 70 tūkst. žmonių. Maždaug 65 proc. iš jų dabar yra sugrįžę į darbo rinką, nurodoma tyrime.

„Kadangi dabar dauguma sektorių praneša apie darbo jėgos trūkumą, aš maniau, kad į darbo rinką bus sugrįžę daugiau žmonių. Tačiau bet kokiu atveju tai yra darbo jėgos potencialas, į kurį nekreipti dėmesio mes negalime sau leisti“, – aiškina vyriausioji AE analitikė Emilie Agner Damm.

Kaip teigiama tyrime, vyresniems nei 60 metų amžiaus asmenims buvo ypač sudėtinga sugrįžti į darbo rinką.

Profesinių sąjungų kolektyvinės organizacijos Fagbevægelsens Hovedorganisation vadovė Lizette Risgaard paragino darbdavius suteikti vyresnio amžiaus darbuotojams galimybę sugrįžti į darbo rinką.

„Mane piktina, kai darbdaviai atmeta kompetentingus, stabilius ir lojalius darbuotojus, kuriems yra daugiau nei 60. Nematau jokios prasmės tame, kai darbdaviai mielai įdarbina penkiasdešimtmečius, bet štai 60 metų jau tampa riba. Kompanijos šią kultūrą privalo keisti“, – kalbėjo L. Risgaard.

Danijos darbdavių organizacijos Dansk Arbejdsgiverforening direktoriaus pavaduotojas Erikas Simonsenas išreiškė nuostabą dėl tokios nedarbo statistikos. Jo manymu, turint omenyje darbo jėgos trūkumą, kompanijos „negali sau leisti būti išrankios“.

Parengta pagal thelocal.dk.

Liked it? Take a second to support Inga Kazakevičiūtė on Patreon!

Danijos darbo rinkos situacija ir džiugina, ir neramina
sfgdfg
  • .
    To Top