Iš Danijos valdžios tono ir atsiliepimų žiniasklaidoje atrodo, kad Danija yra nesvetinga pabėgėliams. Tačiau kaip yra iš tikrųjų?
Kol kas akivaizdu, kad tarptautinė bendruomenė yra susirūpinusi dėl Danijos nesvetingumo pabėgėliams. Viskas prasidėjo 2015-ųjų rugsėjį Libano dienraščiuose pasirodžiusiais skelbimais, perspėjančiais, kad Danija nėra tinkama šalis prašyti prieglobsčio, o šiandien, Danijai priėmus kontroversišką įstatymą, leidžiantį pareigūnams konfiskuoti prieglobsčio prašytojų turimas brangenybes, situacija dar labiau įsismarkavo.
Palankios sąlygos pabėgėliams iš Sirijos ir Eritrėjos
Visgi, pasak Kopenhagos universiteto prieglobsčio ir integracijos eksperto Zachary Whyte‘o, Danijos pabėgėlių priėmimo sistema pagarsėjo prasta reputacija, tačiau iš tikrųjų nėra tokia bloga.
Z. Whyte‘as pabrėžia, kad Danija yra viena pirmųjų Europoje pagal pabėgėlių iš Sirijos ir Eritrėjos pripažinimą: „Apie 90 procentų pabėgėlių iš Sirijos ir Eritrėjos gauna leidimą pasilikti jau pirmojoje instancijoje, į kurią kreipiasi“.
Danija iki šiol taip pat pasižymėjo santykinai trumpu svarstymo po gauto prieglobsčio prašymo laikotarpiu. Rugsėjį, kai Libano spaudoje pasirodė minėtasis skelbimas, pabėgėliams iš Sirijos ir Eritrėjos prieglobstis būdavo suteikiamas jau po trijų ar keturių mėnesių.
„Taigi jei spręstume vien iš prieglobsčio suteikimo proceso, pastaraisiais metais Danija buvo puiki šalis prieglobsčio prašytojams“, – aiškina Z. Whyte‘as.
Tačiau dėl išaugusio pabėgėlių skaičiaus ir naujosios valdžios politikos šiuo metu procesas visgi užtrunka ilgiau.
Nemokamas mokslas ir sveikatos apsauga
Net ir po to, kai buvo sugriežtintos imigracijos taisyklės, 50 proc. sumažintos socialinės išmokos naujai atvykusiems pabėgėliams, vis dar išlieka priežasčių prašyti prieglobsčio Danijoje, neabejoja Michala Clante Bendixen, Danijos organizacijos „Refugees Welcome“ vadovė.
„Mes turime stiprią gerovės valstybės sistemą, kuri siūlo nemokamą sveikatos apsaugą, nemokamą švietimą ir kitas socialines paslaugas. Kai pabėgėliai ar imigrantai ieško tinkamiausios šalies, jie pirmiausia apsvarsto, kur gaus leidimą pasilikti. Po to jie galvoja, kurioje šalyje galės tinkamai savimi pasirūpinti ir suteikti vaikams išsilavinimą. Be to, labai svarbu, kad nuo pat pirmosios dienos juos palaikytų visuomenė“, – svarsto M. C. Bendixen.
Jauskitės laukiami Danijoje!
M. C. Bendixen su pabėgėliais praleido daug laiko ir jai susidarė įspūdis, kad pabėgėliai Danijoje jaučiasi laukiami ir priimami.„Daugelis pabėgėlių, su kuriais bendravau, nesupranta, kodėl valdžios tonas yra toks priešiškas. Jie jaučiasi pasimetę, nes daugelis danų, su kuriais asmeniškai susitinka, yra neįtikėtinai svetingi ir padedantys. Visgi problemų atsiranda vėliau, kai pabėgėliai suvokia, kad sudėtinga patekti į Danijos darbo rinką dėl vyraujančių neigiamų nuostatų apie islamą. Nemažai pabėgėlių jaučiasi taip, tarsi jie visada aplinkinių yra suvokiami kaip problema“, – pasakoja M. C. Bendixen.
Klaidinantys pranešimai
Vienas iš būdų, kaip pabėgėliai sužino apie griežtą valdžios toną – prieš emigrantus nukreipti skelbimai, kurie rugsėjį buvo paskelbti Libano dienraščiuose. Juose pabėgėliai buvo perspėjami, kad Danijoje imigracijos taisyklės sugriežtintos, o išmokos – sumažintos.
Visgi M. C. Bendixen tvirtina, kad ši informacija buvo klaidinanti ir perdėta: „Dauguma pareiškimų buvo tokie klaidinantys, kad juos galima vadinti melu. Štai, pavyzdžiui, skelbimuose teigiama, jog pabėgėliai neturi teisės atsivežti savo šeimos narių per pirmuosius metus. Po įstatymo pakeitimo šis laikotarpis prasitęsė iki trejų metų.
„Tačiau nepaminėta, kad šis įstatymas taikomas tik sirams ir neliečia kitų tautybių. Tad pabėgėliai iš, pavyzdžiui, Irako ar Afganistano, visai neturi dėl to nerimauti“, – aiškina M. C. Bendixen.
Kas nepasakoma skelbimuose
2015-ųjų gruodį Danijos parlamento ombudsmenas, kurio funkcija – užtikrinti, kad valdžios institucijų veikla atitiktų Danijos teisę, sukritikavo Imigracijos ministeriją dėl to, kad į Daniją atvykstantys pabėgėliai iš Sirijos dėl skelbimų ima klaidingai suvokti situaciją.
Pranešime spaudai Danijos imigracijos ministrė Inger Støjberg nesutiko su kritika pabrėždama, jog skelbimų tikslas buvo suteikti platų Danijos imigracijos įstatymų supratimą. Buvo pasirinktas Libanas, nes tai – Artimųjų Rytų centras, vertinant žiniasklaidos požiūriu.
Negatyvus pateikimas – plano dalis
Tokie įtakingi tarptautiniai dienraščiai kaip „New York Times“, „Wall Street Journal“ ar „Washington Post“ buvo tarp daugelio žiniasklaidos priemonių, paminėjusių skelbimus, kuriančius Danijos, kaip netinkamos šalies prašyti prieglobsčio, vaizdą.
Tačiau politikos analitikas ir komunikacijos patarėjas Jonas Kiellbergas mano, kad šis negatyvus viešumas vyriausybės ženkliai nepaveikė.
„Iš tiesų tai buvo dalis vyriausybės komunikacijos strategijos. Tokie veiksmai, ko gero, sukūrė negatyvų Danijos įvaizdį, tačiau tuo pačiu ir atbaidė pabėgėlius – o tai buvo pagrindinis valdžios tikslas. Štai todėl pabėgėlius reglamentuojantys įstatymai skelbimuose buvo pateikiami būtent taip“, – teigia J. Kiellbergas.
J. Kiellbergas neabejoja, kad buvo numatyta, kokios reakcijos tarptautinėje žiniasklaidoje susilauks skelbimai ir su pabėgėliais susiję politiniai veiksmai. Vyriausybės veiksmai – tai didėjančio į Daniją atvykstančių pabėgėlių skaičiaus rezultatas.
„Jei kalbėtume apie požiūrį į pabėgėlius, valdančioji partija „Venstre“ iš tarptautinę viziją turinčios politinės partijos tapo savisaugą pabrėžiančia ir į vidaus reikalus susitelkusia partija“, – pastebi J. Kiellbergas.
Parengta pagal “The Copenhagen Post”.
