Plačiai diskutuotu šalies viduje ir sukėlusiu neigiamą užsienio valstybių reakciją taip vadinamu „brangenybių įstatymu“ Danijoje iš tiesų nebuvo nė kartą pasinaudota nuo pat tuo laiko, kai jis prieš du mėnesius įsigaliojo. Tą patvirtino Danijos policija.
Nuo vasario 5 dienos Danijos policija turėjo teisę iš atvykstančių prieglobsčio prašytojų konfiskuoti grynuosius pinigus ir vertingus daiktus, kurių vertė viršija 10000 kronų. Bet šis įstatymas buvo veikiau apsaugos priemonė nuo imigracijos.
Vyriausybė teisino „brangenybių įstatymą“ ir gynė jį nuo tarptautinės kritikos, tvirtindama, kad prieglobsčio ieškotojai turėtų apsimokėti už savo buvimą Danijoje, jei tik turi tokią finansinę galimybę.
Tačiau paaiškėjo, kad šia apsaugos priemone per du mėnesius nebuvo nė sykio pasinaudota. Atrodo, jog „brangenybių įstatymas“ buvo skirtas labiau nusiųsti žinutę pabėgėliams, kurie nori atvykti į Daniją, o ne realus planas padengti pabėgėlių buvimo šalyje kaštus.
Danijos policijos vadovas tvirtina nebuvęs nustebintas tuo, kad pareigūnai nepasinaudojo teise konfiskuoti vertingus daiktus iš atvykstančių pabėgėlių: „Aš visuomet maniau, jog policija tuo neužsiims“.
„Brangenybių įstatymas“ privertė Daniją atsidurti dėmesio centre. Žmogaus teisių organizacijos šį įstatymą vadino „niekingu“ ir „kerštingu“, Danija buvo netgi prilyginama nacistiniam režimui, kai Holokausto metu iš žydų buvo konfiskuojamas auksas ir brangenybės.
Danijos premjeras Larsas Løkke Rasmussenas nuolat gynė įstatymą pabrėždamas, kad Danija „neturi ko gėdytis“, o pranešimai apie sugadintą šalies reputaciją yra gerokai perdėti.
2016-aisiais Danijoje tikimasi maždaug 25000 pabėgėlių.
Parengta pagal thelocal.dk.
