Danijos premjerė Mette Frederiksen pareiškė, kad vyriausybė siekia smarkiai sustiprinti saugumą šalyje. Pastaruoju metu Kopenhagą supurtė ne vienas sprogimas, kai kurie jų siejami su gaujų nusikaltimais.
Vyriausybė siūlo „žymiai” daugiau policijos stebėjimo – turėtų būti įtaisyta 300 naujų stebėjimo kamerų, kurias teisėsaugos institucijos galės įmontuoti savo nuožiūra. Tai reiškia, kad viešosiose vietose esančiuose pastatuose gali atsirasti žymiai daugiau stebėjimo kamerų.
Premjerė sakė norinti pokyčių – kad policija galėtų stebėti „ne tik siaurai, bet ir plačiai”.
Iš esmės ši priemonė reikštų esminį Danijos požiūrio į kameras viešose vietose pokytį, pripažįsta premjerė.
„Mes ketiname labai smarkiai išplėsti stebėjimą kameromis, nes įrodyta, kad tai yra labai naudinga priemonė”, – aiškino M. Frederiksen.
Papildomos saugumui stiprinti skirtos priemonės taip pat apima griežtesnes bausmes už sprogmenų laikymą, tvirtesnę sienos su Švedija apsaugą ir sustiprintus policijos tyrimus.
M. Frederiksen pabrėžė, kad šiemet Kopenhagoje įvyko 13 sprogimų, o per pirmuosius septynis 2019-ųjų mėnesius už nusikaltimus buvo nuteista net 180 gaujų narių.
„Visa tai nesiliaus savaime, todėl turime imtis drastiškų priemonių”, – tvirtino premjerė.
Kita vyriausybės numatoma saugumo priemonė – laikina sienos su Švedija kontrolė. Tokį sprendimą nulėmė Kopenhagą supurtę su gaujomis susiję sprogimai ir šaudynės. Įtariama, kad sprogimas Mokesčių agentūroje yra susijęs su dviem švedais.
Pasienio patikra prasidės lapkričio viduryje ir vyks visuose pasienio punktuose vieną ar daugiau kartų per savaitę. Per sieną keliaujantiems žmonėms teks turėti galiojantį asmens dokumentą – pasą, asmens tapatybės kortelę ar vairuotojo pažymėjimą.
Planuojama, kad patikros prasidės nuo lapkričio 12-osios ir tęsis mažiausiai šešis mėnesius.
Patikrinimai vyks keltų punkte Rønne (Bornholm), Helsingør (Zealand), Frederikshavn ir Grenaa bei ant Øresundo tilto ir traukiniuose tarp Švedijos ir Danijos.
Danijos vyriausybė informavo Stokholmą ir Europos Komisiją apie savo sprendimą dėl pasienio kontrolės.
ES taisyklės leidžia laikiną pasienio kontrolę Šengeno zonoje, kuri gali trukti iki šešių mėnesių. Jei po šio laikotarpio kontrolę norima pratęsti, reikia su prašymi kreiptis į Europos Komisiją.
Dažnai keliaujantys tarp Kopenhagos ir Malmö ir apskritai kertantys Danijos ir Švedijos sieną dažniausiai su savimi turi asmens dokumentą, mat Švedija įvedė savo pasienio kontrolę dar nuo pabėgėlių krizės 2015-aisiais.
Danija taikė pasienio su Vokietija kontrolės priemones nuo 2016-ųjų ir ne kartą jas pratęsė.
Pastarosios dienos Danijoje buvo neramios ir tarsi patvirtino papildomų saugumo priemonių poreikį.
Ankstyvą pirmadienio rytą Kopenhagoje įvyko sprogimas – buvo detonuota rankinė granata. Pasak policijos, išpuolis susijęs su organizuoto nusikalstamumo grupuočių konfliktu.
Sprogimas įvyko kaljanų bare Amageryje, pagrindinėje apsipirkinėjimo gatvėje Amagerbrogade pirmadienį maždaug 2 val. 46 min. Sužeistų per sprogimą nebuvo.
„Nelaimei, tai dar vienas sprogimas, kurį šiemet patiria Kopenhaga. Vertiname tai labai rimtai”, – sakė policijos inspektorius Torbenas Svarreris.
Po pirmadienio naktį Kopenhagos Valby rajone įvykusio susišaudymo buvo suimtas su nusikaltimu siejamas 21-erių vyriškis.
Apie šaudymą Toftegårds Plads išgirsta pirmadienį kiek prieš 22 val. Netrukus policijai buvo pranešta apie galimą užpuolimą peiliu netoliese esančioje Gammel Køge Landevej gatvėje. Per šį incidentą grupė jaunuolių sužalojo 21-erių vyriškį.
„Turime rimtą įtarimą, kad išpuolis Gammel Køge Landevej buvo incidento Toftegårds Plads tąsa”, – sakė vyriausiasis tyrėjas Kennethas Jensenas.
Prie išpuolio prie jo aukos buvo rastas pistoletas. Sužeistas jaunuolis buvo nugabentas į ligoninę. Jam buvo pateikti kaltinimai dėl nelegalaus šaunamojo ginklo laikymo.
Kol kas policija nepatvirtino, ar ir šis incidentas susijęs su gaujų konfliktais.
Parengta pagal thelocal.dk.
