Ketvirtadienį, po apsilankymo Kopenhagos Mjølnerparken rajone, Danijos vyriausybė pristatė planą, kuriuo siekiama įveikti socialines taip vadinamų „getų” problemas.
Premjeras Larsas Løkke Rasmussenas sako, kad kontroversiškų elementų turintis planas nėra susijęs su rase ar religija. Pasak jo, pernelyg daug ne iš Vakarų kilusių Danijos gyventojų neprisideda prie visuomenės gerovės, o vyriausybei tai nėra priimtina.
Premjeras drauge su septyniais ministrais pristatė „getų planą” Mjølnerparken, neprivilegijuotoje zonoje Nørrebro rajone Kopenhagoje. Planas, pavadintas „Viena Danija be paralelinių visuomenių: jokių getų 2030-aisiais”, paskelbtas ir vyriausybės interneto puslapyje.
Tiesa, premjeras taip pat pabrėžė, kad dauguma ne danų kilmės šalies gyventojų teigiamai prisideda prie visuomenės gerovės. Tačiau tebėra per daug to nedarančių. „Mes privalome atpažinti savo šalį, tačiau yra vietų, kuriose aš paprasčiausiai neatpažįstu to, ką matau”, – sakė L. L. Rasmussenas.
Keletas plano detalių buvo paaiškėję dar prieš oficialų paskelbimą. Tai apėmė griežtesnių bausmių „getuose” įvedimą, būsto taisyklių pasikeitimą, dalijimąsi duomenimis, privalomą darželių lankymą ir finansinį skatinimą.
Be to, vyriausybė paskelbė norinti atidėti 12 milijardų kronų (1,6 milijardo eurų) namų griovimui ir pertvarkymui neprivilegijuotose zonose nuo 2019-ųjų iki 2026-ųjų.
„Mes investuosime į neprivilegijuotų zonų pavertimą normaliais rajonais. Visi „getai” privalo išnykti iki 2030-ųjų”, – sakė ekonomikos ir vidaus ministras Simonas Emilis Amitzbøllis-Bille.
Kita patvirtinta pasiūlymo dalis – taip vadinamų „reakultūracijos kelionių” (genopdragelsesrejser) kriminalizavimas. Tai išvykos į užsienį, Imigracijos ministerijos apibūdinamos kaip „vaikų ar jaunuolių iki 18 metų amžiaus siuntimas, dažnai prieš jų valią, pas tėvus į gimtąją šalį ar kitą valstybę ilgam laikotarpiui”, taip siekiant stiprinti kultūrinį identitetą, šeimos ryšius ar kalbos įgūdžius. Naujasis planas numato, kad į tokias išvykas vaikus siunčiantys tėvai gali būti baudžiami iki ketverių metų laisvės atėmimo bausme.
„Getuose” gyvenantys žmonės, gaunantys nedarbo išmoką (kontanthjælp), susilauks pajamų sumažinimo. Tokiu būdu siekiama pakeisti demografinę situaciją 16 „neprivilegijuotų” zonų.
Pristatant planą, aplink Mjølnerparken susirinko protestuotojai, išreiškiantys savo nepasitenkinimą planu, kuris, jų manymu, baudžia ir diskriminuoja žmones dėl jų gyvenamosios vietos. 
Protestuotojai kai kuriuos ministrus pasitiko plakatais ir aštriais klausimais. Imigracijos ministrė Inger Støjberg, ganėtinai nepopuliari dėl tvirto požiūrio į imigraciją, iš esmės buvo pagrindinis taikinys: nedidelė protestuotojų grupė jai prisiartinus šaukė „fašistinė kiaulė”.
Protestuoti susirinko apie 70 žmonių, įskaitant Uffe Elbæką, aplinkosauginės Alternatyvos partijos vadovą.
Janni Milsted, Mjølnerparken gyventojų asociacijos vadovo pavaduotoja, sukritikavo planą dėl jame numatomų galimybių bausti žmones dėl jų gyvenamosios vietos. „Manome, kad žmonės turi būti lygūs prieš įstatymą, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Mjølnerparken, ar Strandvejen”, – sakė J. Milsted.
Parlamentarai taip pat išreiškė savo nuomonę dėl šio plano. Antiimigracinė Danijos liaudies partija (DF) ir opozicijoje esanti didžiausia parlamente Socialdemokratų partija planą palaiko.
DF atstovas imigracijos klausimais Martinas Henriksenas siūlo daugiau tiesioginio įsikišimo nei numatyta plane. „Gerai, kad pasiūlymas numato griežtesnes bausmes ir daugiau policijos „getuose”. Tačiau vyriausybė turi turėti omenyje, jog planas neišspręs visų problemų”, – teigė M. Henriksenas.
„Aš laukiu svarstymų dėl griežtesnių bausmių, greitesnio nusikaltėlių išsiuntimo iš šalies, demografinių iššūkių ir panašiai”, – sakė DF pirmininkas Kristianas Thulesenas Dahlis.
Pernille Skipper, Raudonųjų-žaliųjų aljanso atstovė, aiškina, kad planui stinga ekspertų įžvalgų: „Būtų gerai, jei vyriausybė įtrauktų ekspertus, tyrėjus, vietos gyventojus ir kitus, kurie iš tiesų nusimano apie problemas, ir įsiklausytų užuot toliau gilinę atskirtį visuomenėje”.
Alternatyvos partijos pirmininkas U. Elbækas tvirtina, kad vyriausybė koncentruojasi ne į tą sritį: „Aš apstulbintas, jog vyriausybė nusprendė nusiųsti aštuonis ministrus į Mjølnerparken apibūdindami tai kaip didžiausią iššūkį. Nors visada kažką galima padaryti geriau, tai tikrai ne didžiausia mūsų problema. Viliuosi, kad vyriausybė ims verčiau spręsti tokias problemas kaip toksinai geriamajame vandenyje, nekontroliuojama streso epidemija, nuo pasitikėjimo stokos kenčiantys bedarbiai ar klimato bėdos”.
Socialliberalų (Radikale Venstre) pirmininko Morteno Østergaardo manymu, planas pernelyg susitelkia į žinutės rinkėjams siuntimą: „Vyriausybės planas veikiau atspindi ne realybę, o rinkiminę kampaniją. Dvigubos bausmės „getuose” veikiau skatina baimę, o ne sprendžia problemas”.
Socialdemokratų pirmininkė Mette Frederiksen teigia sutinkanti su kai kuriais plano aspektais, pavyzdžiui, dalies namų griovimą ir perstatymą nepriveligijuotose zonose nuo nuo 2019-ųjų iki 2026-ųjų. „Tačiau pasiūlymas neapima mokinių pradinėse mokyklose paskirstymo. Šiuo metu ne vakarietiškos kilmės vaikai susikoncentravę vis mažiau ir mažiau mokyklų, tai didelė problema”, – sakė M. Frederiksen.
Parengta pagal thelocal.dk.
