Profesionalai prognozuoja, jog Lenkijos, kaip pigios darbo jėgos Danijoje dienos suskaičiuotos. Vis dėl to visoje Europoje augantis darbuotojų poreikis neaplenkia ir Danijos, sako Danijos industrijos konfederacija (Dansk Industri, DI). Kol Lenkija, kaip ir Lietuva vykdo sugrįžimo namo projektus, viena Danijos kompanija, kurioje jau dirba 32 tautų žmonės, ieško dar daugiau darbuotojų, rašo Dbibusiness.dk.
,,Neseniai Horsens mieste aplankiau didelę skerdyklą, kur sutikau kelis iš 400 ten dirbančių lenkų, papasakojau jiems apie galimybs grįžti namo ir paklausiau, ar jie to norėtų” – laikraščiui Jyllands-Posten neseniai sakė Lenkijos ambasadorė Danijoje Henryka Mościcka-Dendys.
Jyllands-Posten straipsnyje rašoma, jog Lenkija neseniai pradėjo iniciatyvą, kuria norima įtikinti bent dalį emigrantų grįžti į gimtinę. DArbuotojų iš Lenkijos Danijoje yra apie 40 000.
,,Tai, ką daro Lenkija yra visiškai suprantama, nes lygiai taip pat kaip ir Danijai reikia darbuotojų, Lenkijoje darbuotojų trūkumas stabdo valstybės ekonominį augimą ir tenka mažinti socialines garantijas. Tokia pati situacija yra ir Vokietijoje, Rumunijoje ir daugumoje kitų Europos šalių ir tai ženklas, jog daugumai sekasi” – sako DI vadovas Steen Nielsen.
Panaši sitacija taip pat yra ir kompanijoje Terma, kuri Danijos biurus įkūrusi yra lystrup, Herlev ir Grenå miestuose.
Darbuotojų skaičius Terma pakilo daugiau nei 300 darbuotojų nuo 2014 metų. Kompanijoje šiuo metu dirba 1 400 darbuotojų.
DArbuotojai iš užsienio šioje kompanijoje atvyksta iš daugybės šalių. IŠ viso ča dirba 32 tautybių darbuotojai.
,,Kaip ir dauguma kitų kompanijų, esame paveikti augančių varžybų dėl gerą išsilavinimą turinčių darbuotojų. Didžiausia kova vyksta būtent dėl IT ir programinės įrangos darbuotojų. Vienas būdų kaip su tuo susidorojame – tai partnerystės Lietuvoje, Rumunijoje ir Lenkijoje, kur atidarome biurus ir samdome darbuotojus. Dar daugiau – atidarome IT centrą Atlantoje, Džordžijos valstijoje, kur sukūrėme partnerystės ryšius su Džordžijos technologinių tyrimų institute” – sakė Terma komunikacijų direktorius Kasper Rasmussen.
Už valandinio atlygio darbus Terma sėkmingai pasamdė darbuotojus Džordžijoje ir rūipnasi darbuotojų apmokymais patys. Tokia pati situacija yra ir Lystrup ir kompanijos departamente Grenå, kur per paskutinius 18 mėnesių buvo pasamdyta dar 100 darbuotojų.
Nielsen sako, jog jis patenkintas tuo, kad Terma vis dar gali samdyti danus, bet pabrėže, kad valandinio atlygio darbuose kai kuriose pozicijose būtina išlaikyti lengą prieigą darbuotojams iš užsienio, ypač iš valstybių, kurios nepriklauso ES.
,,Taip pat turime nepamiršti ir kvalifikuotų darbuotojų, tokių kaip kalviai, elektrikai, technikai, įrankių gamintojai ir mechanikai – būnant šių profesijų atstovais taip pat įmanoma gauti darbą Danijoje, net jeigu darbuotojas negaut toko aukšto atlyginimo, kaip IT darbuotojo” – sakė Nielsen.
Nielsen įsitikinęs, jog daugumos sričių darbuotojų poreikis su laiku tik augs.
,,Žinoma, labiausiai reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų, bet trūkumą jaučiame ne tik aukštos kvalifikacijos srityje. Dėl to turėtume imtis ieškoti daugiau būdų kaip pritraukti kvalifikuotus dabuotojus, nei būdų kaip juos laikyti kuo toliau nuo Danijos” – sakė jis.
