Dauguma Danijos gyventojų yra patenkinti dabartine valstybine sveikatos priežiūros sistema, nors vyriausybė šiuo metu svarsto apie esmines jos pertvarkas.
Neseniai atliktoje apklausoje dauguma jos dalyvių teigė buvę patenkinti gautomis paslaugomis, kai pastarąjį kartą jomis naudojosi. Jie taip pat teigė apskritai pasitikintys sistema.
„Voxmeter” atliktoje apklausoje savo požiūrį apie sveikatos priežiūros sistemą išreiškė 1009 Danijos gyventojai. Apkausa buvo atlikta sausio pradžioje.
Planus dėl sveikatos priežiūros sistemos pertvarkos vyriausybė svarsto pristatyti šį mėnesį. Vienas reformos tikslų yra sumažinti apsilankymų ir guldymų į ligoninę skaičių.
Reforma taip pat gali reikšti dabartinės regioninės sistemos pabaigą, kuomet penkiose šalies srityse išrinkti pareigūnai yra atsakingi už vietinės sveikatos priežiūros administravimą.
Premjeras Larsas Løkke Rasmussenas Naujųjų metų kalboje sakė, kad sveikatos priežiūros sistemos reforma bus 2019-ųjų pradžios vyriausybės prioritetas, tačiau nepaminėjo konkrečių regionų.
„Pristatysiu savo idėjas pagerinimams, paremtas 21 nauja vietos sveikatos bendruomene ir darbuotojų įgūdžiais. Paciento poreikiai bus svarbesni už sistemą”, – sakė L. L. Rasmussenas.
Jungtinė pacientų interesus ginanti organizacija „Danske Patienter” teigė, kad reforma yra būtina, nepaisant to, jog dauguma atrodo esantys patenkinti dabartine sistema.
„Mūsų tokie rezultatai nestebina. Daugelis žmonių mano, kad turime kvalifikuoto personalo, kurie dėl savo pacientų daro viską, ką gali. Nepaisant to, egzistuoja reformos poreikis. Mes manome, jog taip yra dėl to, kad daugelis žmonių pastebi, koks apkrautas yra personalas”, – aiškina „Danske Patienter” vadovas Mortenas Freilis.
Šeši iš dešimties „Voxmeter” apklausos dalyvių sakė pasitikintys sveikatos priežiūros sistema.
Trys iš keturių žmonių Danijoje visiškai sutinka arba sutinka, kad yra patenkinti paskutiniu savo apsilankymu medicinos įstaigoje.
Iššūkiai, su kuriais susiduria valstybinė Danijos sveikatos priežiūros sistema, yra gerokai sudėtingesni nei vien sąsajos su regionine sistema, tvirtina „Danske Patienter”.
„Mūsų manymu, gaila, kad regionai sudaro tokią didelę šios diskusijos dalį. Manome, geriau būtų palikti esamą struktūrą. Šiek tiek nerimaujame, jog, sveikatos sistemos klausimus spręsdami per su politiniais lyderiais susijusius striktūrinius pokyčius, nebekreipsime dėmesio į išties aktualias problemas”, – pridėjo M. Freilis.
Jo tvirtinimu, reformomis reikia siekti efektyvesnio ligoninių, savivaldybių ir gydytojų bendradarbiavimo ir pacientų poreikių finansavimo.
Tiesa, vėliau pranešta, kad penki Danijos sveikatos priežiūros regioniniai daliniai, vykdant naują reformą, bus uždaryti. Pasak pranešimų, penkios regioninės tarybos (Šiaurės Jutlandija, Centrinė Jutlandija, Pietinė Zelandija, Zelandija ir Sostinės regionas), kuriose dirba 205 išrinkti pareigūnai, iki 2020-ųjų pabaigos bus išformuoti.
Būsimąją valstybinės sveikatos priežiūros paslaugų administracinę struktūrą sudarys trys dariniai. Pirmasis jų – valstybinė institucija prie Sveikatos ministerijos, atsakinga už biudžetą ir bendrą planavimą.
Penkios regioninės administracijos, išlaikysiančios tas pačias geografines ribas ir administracinius centrus, vadovaus pagrindinėms ligoninėms, tačiau nebus globojamos išrinktų pareigūnų.
Daugelis dabartinių regionų pareigų bus perduota 21 naujai sveikatos asociacijai. Šios asociacijos bus prie ligonionių visoje šalyje.
Naujosios struktūros tikslas – padėti ligoninėms, gydytojams ir savivaldybėms efektyviau darbuotis drauge.
Parengta pagal thelocal.dk.
