Po Kopenhagoje praėjusiais metais plačiai nuskambėjusio incidento lietuvis iš Danijos reikalauja milijoninės kompensacijos.
Kieme prie Køge miestelio tebestovi praėjusį gruodį Danijoje išgarsėjusių pastolių dalys. Tuomet šie pastoliai buvo nuversti Nørrebro rajone Kopenhagoje. Dabar šis incidentas ir vėl atsidūrė žiniasklaidoje.
“Jie tiesiog stovi čia. Negeneruojame pajamų. Negalime grįžti į statybų verslą dėl 3F veiksmų”, – aiškina 32-ejų Donatas Aleksandravičius. Danijoje jis gyvena nuo 2012 m. ir yra statybinės įmonės “DS Byggeri” vadovas. Jis šalia Køge išnuomojo namą aštuoniems iš 15 kompanijos darbuotojų lietuvių.
Dabar, pasitelkdamas advokato paslaugas, jis iš Danijos vyriausybės reikalauja mažiausiai vieno milijono eurų (7,5 milijono Danijos kronų) dydžio kompensacijos, nes jaučiasi nebuvęs tinkamai apsaugotas Danijos tarnybų kovoje prieš profsąjungą.
Pasak D. Aleksandravičiaus, gruodį įvykęs incidentas daug kainavo “DS Byggeri” ir privertė kompanijos darbuotojus sunerimti dėl savo padėties Danijoje – jis ir jo darbuotojai šalyje jaučiasi nesaugūs.
Lietuvis tvirtina norintis, kad visi sužinotų, jog profsąjungos elgiasi tarytum mafija. Jis siekia ne tik žalos atlyginimo, bet ir kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Tai, kas prieš šešis mėnesius nutiko statybvietėje Kopenhagoje, vis dar vertinama labai prieštaringai.
Pasak 3F ir Stilladsarbejdernes Landsklub (pastolių montuotojų klubo), “DS Byggeri” išnaudojo savo darbuotojus, darbo sąlygos buvo pavojingos gyvybei, be to, įmonė taikė užmokesčio dempingą ir dalį pinigų mokėjo nelegaliai.
Kai kurių šaltinių teigimu, situaciją statybvietėje tikrinusiems profsąjungų darbuotojams 2019-ųjų gruodžio 1 d. pabandžius nufotografuoti netinkamas darbo sąlygas, jie buvo užpulti ir atsidūrė ligoninėje.
“Vėliau pastolių montuotojų klubo nariai mus užpuolė. Jie sukėlė riaušes ir melavo”, – teigė D. Aleksandravičius.
Iš pradžių dėl pirmojo išpuolio prieš tikrintojus buvo apkaltintas D. Aleksandravičius. Tačiau jis neigė apie tai žinojęs, o policija vėliau kaltinimus atmetė.
Visgi šimtams pastolius montuotojančių Nørrebro darbininkų, gruodžio 2 d. nutarusių protestuoti, atrodė kitaip. Jie neabejojo, kad “DS Byggeri” ir D. Aleksandravičius yra susiję su tikrintojų užpuolimu. Jų teigimu, lietuviai darbuotojai į danų darbininkus ėmė mėtyti akmenis.
“Byla bus baigta, kai sąlygos atitiks reikalavimus”, – tikino Thomas Strømholtas, Stilladsarbejdernes Landsklub vadovas.
Tačiau lietuvio versija yra kitokia.
“Pastolių montuotojai mus užpuolė. Jie sukėlė riaušes ir melavo. Štai todėl danai mano, kad tai buvo mūsų kaltė”, – tvirtina D. Aleksandravičius, taip pat turintis priekaištų Danijos policijai.
Jo įsitikinimu, policija neužtikrino, kad įniršę protestuotojai būtų sustabdyti. “Tarnybos ir pareigūnai yra įsipareigoję apsaugoti mane ir mano verslą – juk atvykau iš kitos ES valstybės. Be to, juk mes prisidedame prie statybų Danijoje”, – neabejoja lietuvis.
Lietuvos ambasadorė Danijoje Gintė Damušis pabrėžia, kad tautietis bylos prieš Daniją ėmėsi savarankiškai. Tačiau ji teigia galinti suprasti, kodėl jis taip nusprendė.
“Tokių dalykų būti neturėtų. Norėčiau pabrėžti, kad bauginti tokiais būdais yra visiškai nepriimtina”, – sakė ambasadorė.
Ieškinys prieš Daniją dėl žalos atlyginimo – pirmasis tokio tipo ieškinys prieš Daniją, pastebi Günesas Ünüvaras iš Kopenhagos universiteto Teisės fakulteto.
Jis pabrėžia, kad siekiant apibrėžti labiausiai tikėtiną baigtį reikėtų itin atidžiai išanalizuoti bylą.
Tačiau, jo manymu, “DS Byggeri” gali pasisekti. “Faktas tas, kad vyko riaušės ir buvo nuversti pastoliai. Jeigu pavyks įrodyti, kad policija ir kitos tarnybos nieko nepadarė, tai tam tikra prasme yra susitarimo pažeidimas”, – aiškina teisės specialistas.
Susitarimas, kurį jis turi omenyje, yra 1992 m. dvišalė sutartis tarp Lietuvos ir Danijos dėl piliečių ir investicijų apsaugos.
Teisingumo ministerija patvirtino sulaukusi ieškinio dėl kompensacijos ir šiuo metu bendradarbiaujanti su D. Aleksandravičiaus advokatu. Visgi ministerija neatsakė, ar patenkins lietuvio prašymą dėl milijono eurų.
3F komentuoti situaciją atsisakė.
Tačiau Stilladsarbejdernes Landsklub vadovas Thomas Strømsholtas mielai duoda interviu. Jis atmeta kaltinimus dėl mafijos veiklos metodų: “Mes pasielgėme taip, kaip būtume pasielgę bet kuriuo kitu panašiu atveju”.
Paklaustas apie tai, ar protestuojantys klubo nariai, statybvietėje sukėlę riaušes, neperžengė ribos, jis atsakė: “Toje vietoje daug kur buvo peržengta riba”.
Th. Strømsholtas taip pat neigia, kad pastolių montuotojų klubo nariai susiduria su bendra smurto problema. Jo teigimu, paprasčiausiai norėta išspręsti problemą, kai darbdavys nesilaiko įsipareigojimų.
Netrukus po riaušių statybvietėje profsąjungos paskelbė daugybę nuotraukų, kuriose užfiksuotos pavojingos darbo sąlygos. Vienoje nuotraukoje matyti, kaip pats D. Aleksandravičius pažeidžia saugumo taisykles – jis darbuojasi be šalmo ir kitų apsaugos priemonių.
Statybos įmonės vadovas neneigė, kad nuotraukoje užfiksuotas jis pats.
Tačiau, atsakydamas į tai, jis aiškino lygiai taip pat užfiksavęs nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip konkuruojantys Danijos darbininkai dirba be laikiklių ir šalmų.
“Tokių dalykų galima pamatyti bet kurioje statybvietėje Danijoje. Taisyklių jie nesilaiko. Tačiau pripažįstu, kad mes taip pat nesilaikėme taisyklių”, – kalbėjo D. Aleksandravičius.
Jis neigia, kad šis taisyklių pažeidimas turi įtakos bylai.
Parengta pagal tv2.dk.
