Dar 2021 metais Danija ėmėsi drastiškų priemonių kovai su greičio maniakais ir įsigaliojo įstatymas, leidžiantis konfiskuoti transporto priemones už „ypač pavojingą“ greičio viršijimą ar vairavimą apsvaigus. Svarbiausia, kad automobilis gali būti atimtas net jei jo savininkas pats nevairavo automobilio. Ši sistema išgąsdino nemažai vairuotojų, bet atnešė įspūdingų finansinių rezultatų – nuo jos įvedimo valstybė uždirbo daugiau nei 51 milijoną Danijos kronų parduodama konfiskuotus automobilius.
Danijos kelių įstatymai: ekonominė sėkmė ar teisinių problemų židinys?
Pagal galiojančią Danijos teisę, „vansinneskørsel“ arba „beprotiškas vairavimas“ apima tris pagrindinius pažeidimus:
- alkoholio kiekis kraujyje – bent 2,0 promilės;
- greičio viršijimas daugiau nei dvigubai, jei leidžiama važiuoti 100 km/h ar daugiau;
- Vairavimas, sukeliantis realią grėsmę kitiems eismo dalyviams.
Jei nustatoma, kad vairuotojas įvykdė vieną iš šių pažeidimų, policija gali konfiskuoti automobilį vietoje – nesvarbu, kas nurodytas jo registracijos dokumentuose. Danijos valdžia giriasi, kad sistema padeda papildyti biudžetą ir veikia kaip atgrasymo priemonė. Ir išties, milijonai, gauti iš parduotų automobilių, yra įrodymas, jog tai veikia. Tačiau kritikai kelia klausimus: ar teisinga konfiskuoti automobilį, jei jis priklauso ne pačiam pažeidėjui? Kaip tai atsiliepia šeimoms ar darbdaviams, kurių turtas atsiduria valstybės rankose dėl kito žmogaus kaltės?
Ar Danijos kelių politika taps pavyzdžiu visai Europai?
Danijos pavyzdys Europoje laikomas unikaliu – tai šalis, kuri nebijodama išbandė griežtas priemones prieš kelių chuliganus ir sulaukė tiek palaikymo, tiek kritikos. Ekspertai teigia, kad ši praktika gali tapti precedentų kūrėja kitoms Europos šalims, ypač toms, kurios ilgus metus kovoja su pažeidimais keliuose, bet neturi efektyvių įrankių jų pažaboti. Kita vertus, kai kurie žmogaus teisių gynėjai perspėja, jog tokios priemonės gali pažeisti teisinio proporcingumo principą bei kelti klausimus dėl turto apsaugos. Įdomu tai, kad kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija ar Nyderlandai, atidžiai stebi Danijos rezultatus, tačiau kol kas nenori perimti šios praktikos dėl galimų teisinių ginčų ir visuomenės nepasitenkinimo. Danija tampa savotišku socialiniu eksperimentu Europoje – bandymu įrodyti, kad griežtos priemonės gali iš tikrųjų sumažinti eismo įvykių skaičių bei pavojingą vairavimą.
Nors finansinė nauda akivaizdi, vis dažniau girdimi raginimai atlikti platesnę socialinę ir teisinę šios praktikos analizę. Kiek žmonių prarado būtinas transporto priemones dėl kito žmogaus neapgalvotų veiksmų? Ar tokios priemonės neprasilenkia su proporcingumo principu? Ar jos iš tiesų ilgainiui sumažina pavojingų pažeidimų skaičių?
