Švedija įvedė iš Danijos atvykstančių keliautojų asmens dokumentų patikrą, siekdama sumažinti į šalį atkeliaujančių migrantų skaičių. Visi keliautojai, norintys kirsti Oresundo tiltą traukiniu ar autobusu ar pasinaudoti kelto paslaugomis, negalės patekti į Švediją nepateikę reikalingų dokumentų.
Keliaujantys traukiniu į Švediją dabar turi išlipti Kopenhagos oro uoste ir pereiti asmens tapatybės dokumentų patikrą.
2015-aisiais Švedija sulaukė daugiau nei 150 tūkstančių prieglobsčio suteikimo prašymų. Paskaičiuota, kad kasdien Oresundo tiltą, jungiantį Kopenhagą su Malme ir Lundu, kerta apie 20 tūkstančių žmonių. Švedija kartu su Vokietija yra vienas pagrindinių migrantų kelionės tikslų ir priima daugiausia imigrantų, vertinant pagal šalies gyventojų skaičių.
Tiesioginiai reisai iš pagrindinės Kopenhagos geležinkelio stoties į Švediją nebevyks. Numatoma, kad dėl pokyčių prie dabartinės 40 minučių kelionės trukmės prisidės dar apie 30 minučių.
Danijos premjeras Larsas Loekke Rasmussenas pareiškė, kad šios priemonės gali sukelti rimtų transporto srautų sutrikimų. Geležinkelio operatoriai sumažino reisų į Švediją kiekį ir perspėjo dėl nemenkų vėlavimų.
Dar 2013-aisiais tuometinė Švedijos vyriausybė paskelbė pasiūlysianti nuolatinį prieglobstį visiems sirams, tačiau pastaraisiais metais išaugęs atvykėlių skaičius privertė persigalvoti. Tuo tarpu Danija šiemet tikisi sulaukti apie 20 tūkstančių prieglobsčio prašytojų.
Švedijos įvestos sienų kontrolės priemonės tikriausiai taps kliūtimi tūkstančiams būsimų prieglobsčio prašytojų, kurių daugelis neturi oficialių asmens dokumentų.
Skandinavijos valstybių veiksmai įvedant sienų kontrolę atspindi Europos Sąjungos be vidaus sienų idealo griuvimą, kurį skatina kylantis nerimas dėl migrantų antplūdžio ir baimė, kad į Europą mėgina prasmukti pabėgėliais apsimetę teroristai.
Buvęs Švedijos ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas savo šalies įvestas sienų kontrolės priemones pasmerkė. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis pareiškė, kad tai buvo „tamsi diena mūsų Šiaurės regionui“.
Geteborgo universiteto (Švedija) neapykantos nusikaltimų analitiko Davido Braxo nuomone, šalies vyriausybė priemonių įvedimą teisina tuo, kad valstybė jau nebegali susidoroti su užplūdusiais migrantais ir pabėgėliais, tačiau tuo pačiu Švedijoje požiūris į imigraciją yra labai skirtingas. „Šalyje egzistuoja gilūs požiūrio į migraciją skirtumai. Kai kurie žmonės yra įsitikinę, kad padėti migrantams tiek, kiek tik įmanoma, yra jų pareiga. Tuo tarpu kiti mano, jog po teroristų atakų Paryžiuje ir Kalifornijoje Švedija privalo būti labai atsargi, užtikrinti sienų saugumą ir užkirsti kelią pabėgėliais apsimetusių teroristų patekimui į šalį“.
Parengta pagal BBC ir „The New York Times“.
